Nekaupkite šių produktų atsargų: sugenda anksčiau, nei tikitės

Tačiau toli gražu ne visi produktai turi ilgą galiojimo terminą. 

Štai septyni populiarūs produktai, kurių rasime kiekvienoje virtuvėje – jiems stovint per ilgai keičiasi tiek skoninės, tiek maistinės savybės, o kai kuriuose atsiranda mikroorganizmų, didinančių ligų riziką. 

Miltai gali būti saugomi iki 10 metų, tačiau tik tuo atveju, jei laikotės visų sąlygų, kurių iš tiesų beveik neįmanoma užtikrinti namuose. Miltų laikymo temperatūra neturėtų viršyti 20 C, o idealiu atveju turėtų būti apie 15 C. 

Šiam produktui nepatinka staigūs temperatūros pokyčiai, dėl kurių jame gerokai padidėja drėgmė, o tai paskatina vešėti pelėsinius grybelius ar kitus kenksmingus mikroorganizmus.

Svarbu nepamiršti, kad kandys gali dėti lervas ne tik miltuose, bet ir virtuvės balduose, iš kur jas labai sunku pašalinti. Tad geriau nelaikykite kelių kilogramų miltų. 

Pamatę nuolaidas padažams neskubėkite prisipirkti kuo didesnių stiklainių ir kuo daugiau. Nepamirškite, kad kiekvieną kartą, kai atidarote savo mėgstamo kečupo ar majonezo stiklainį, keletą kartų sutrumpinate produkto tinkamumo galioti laiką.

Kiekvieną dieną jame daugės mikrobų, kurie keis padažo sudėtį ir skonį. Atidarytas pirktinis padažas, nelygu jo tipas, gali būti saugomas nuo 2-3 dienų iki mėnesio. Tikslus galiojimo terminas yra skirtingas kiekvienam, apie tai paprastai informuojama ant pakuotės.

Svarbu nepamiršti, kad mielės – gyvi organizmai, kurie sensta ir miršta. Ir jeigu dėl šviežių mielių diskusijų niekam nekyla, sausos mielės, atrodytų, gali gyventi ilgai. 

Tiesa yra ta, kad sausos mielių granulės atidarius pakuotę kokybiškos liks tik 48 valandas. Štai kodėl gamintojai jas pakuoja į nedideles vos 7 ar 11 g sveriančias pakuotes.

Jei sunaudojote ne visą pakelį sausų mielių, likutį suberkite į stiklinį indą, sandariai uždarykite ir laikykite šaldytuve – gyvybingos liks dar mėnesį. 

Riešutuose yra daug natūralių aliejų, dėl kurių laikui bėgant jų skonis gali apkarsti. Be to, riešutai pelyja, juos apninkantis pelėsis būna  bespalvis ir bekvapis, tad jo pastebėti beveik neįmanoma. 

Jei reguliariai valgote tokius grybeliais užkrėstus riešutus, padidėja galimybė susirgti onkologine liga. Todėl niekada neprisipirkite migdolų, anakardžių, lazdyno riešutų kilogramais. 

Pirkdami sveriamus riešutus visuomet pasitikslinkite jų atvežimo datą, o jeigu riešutai apsitraukė plėvele, juos sunaikinkite. 

Kambario temperatūroje laikomi anakardžiai išlieka valgomi 4-5 savaites, žemės riešutai – 2-3 mėnesius, lazdynų ir migdolų – iki šešių, kedrų – iki trijų.

Aliejus – gan kaprizingas produktas. Siekiant kuo ilgiau išsaugoti jį šviežią, saugokite, kad neturėtų kontakto su deguonimi. Taip pat jis neturėtų stovėti šiltoje, šviesioje vietoje, negali būti veikiamas temperatūros pokyčių, o atidarytą butelį reikėtų suvartoti per mėnesį.

Praėjus 30 dienų po atidarymo alyvuogių aliejus tinka tik kepti, o bet kokie kiti aliejai – kosmetikos reikmėms.

Netinkamai laikoma kava netenka aromato ir skonio. Skrudintos pupelės lengvai sugeria drėgmę ir kvapus, todėl geriausia juos laikyti vakuuminiuose induose. 

Maltą kavą taip pat geriau laikyti sandariai uždarytame inde su dangčiu, kad jos nepaliestų saulės spinduliai, pageidautina – vėsiai. 

Iš kartos į kartą galima perduoti vienintelį prieskonį – vanilę, nes, 
skirtingai nei kiti prieskoniai, ji yra nemirtinga. Bet pipirai, ciberžolės, bazilikai, česnakų granulės ar džiovinti krapai, nors ir ne trumpalaikiai, vis dėlto ne tokie ilgaamžiai. Ilgainiui jie praranda  skonį, o kartu ir gydomąsias savybes, todėl geriausia prieskonius laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius. 

Be to, jie nėra vartojami dideliais kiekiais, todėl parduodami nedidelėse pakuotėse, kad nesugestų anksčiau nei juos išnaudosite.