O gamindami, priduria jis, turėtumėte žinoti, kada ir kokius svogūnus naudoti, pavyzdžiui, raudonųjų svogūnų tikrai neverta kaitinti.
„Svogūnai – vitaminų C, K (kraujo krešėjimui) ir B1 (jo reikia stresinėse situacijose) šaltinis. Taip pat juose gausu sieros junginių, o siera suriša toksinus, mažina krešėjimą.
Aprūpina kvercetinu (tai antioksidantas ir uždegimą slopinanti medžiaga), padeda mažinti kraujospūdį ir palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje“, – vardija A. Unikauskas.
Be to priduria, profesorius, svogūnai puikiai dera su pomidorais, nes svogūnai padeda iš pomidorų pasisavinti likopeną.
Vis dar abejojantiems svogūnų nauda, A. Unikausko žodžiais, verta atkreipti dėmesį į šias jų savybes.
Tyrimais įrodyta, kad svogūnai padeda:
a) užkirsti kelią uždegimo procesams, susijusiems su astma,
b) pagerinti kaulų sveikatą,
c) pagerinti žarnyno mikroflorą ir padidinti kalcio ir magnio įsisavinimą dėl jų sudėtyje esančių fruktanų,
d) sumažinti su diabetu susijusius simptomus,
e) palaikyti virškinamojo trakto sveikatą išlaikant naudingas bakterijas,
f) turi priešbakterinių ir priešgrybelinių savybių,
g) mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį,
h) turi antimikrobinių savybių, kurios gali padėti sumažinti su maistu plintančias ligas,
i) mažina vėžio riziką.
Jei parduotuvėje nežinote, kurios spalvos svogūnus rinktis, LRT TELEVIZIJOS laidoje trumpai primenama:
geltonieji svogūnai pasižymi tobula aštrumo ir saldumo pusiausvyra. Pastarasis atsiskleidžia kuo ilgiau kepant ar verdant. Puikiai tinka troškiniams ir sriuboms;
baltieji svogūnai turi daugiausia eterinių aliejų ir labiausiai virkdo, bet itin tinka padažams;
raudonieji svogūnai – patys švelniausi, tad kaitinami praranda skonį ir dažniausiai valgomi žali arba marinuoti.
