Išmokus konservuoti atsirado galimybė išsaugoti greitai gendančius produktus. Kalbama, kad konservavimo plėtrą paskatino pats Napoleonas Bonapartas, paskelbęs, kad apdovanos žmogų, sugalvojusį, kaip aprūpinti jo kariuomenę maistu.
Pirmieji konservai maisto pramonėje pasirodė apie 1800 m., praėjus maždaug 50 metų nuo tada, kai Louis Pasteuras išrado pasterizaciją. Laikui bėgant, keitėsi pakuotės, konservavimas išpopuliarėjo.
Pasitaiko konservų klastočių
Vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Janina Kondrotienė įspėja, kad būna ir konservų klastočių. Juose produktų svoris ir rūšis netinkami, o tokį pažeidimą nustatyti – sudėtinga, bet kai kuriems vartotojams tai pavyksta paragavus produkto ar atidžiau apžiūrėjus raumeninį audinį.
„Esame gavę vartotojo pranešimą, kad konservuose yra kita žuvų rūšis. Atlikus tyrimus, skundas pasitvirtino“, – prisimena J. Kondrotienė.
Kai kurie vartotojai pasakoja, kad nesąžiningi gamintojai ant prastos kokybės žuvų užlašina kvapo esencijos ir parduoda jas kaip sardines. Inspektorė su tuo nesutinka ir teigia, kad atvejų, kai buvo naudoti neleistini priedai ar kvapiosios medžiagos, nebuvo.
„Skandalingiausias atvejis – kai jautienos konservuose buvo aptikta arklienos DNR. Tačiau po šio įvykio nepasitaikė nieko panašaus“, – tikina specialistė J. Kondrotienė.
Anot jos, svarbu atkreipti dėmesį į gaminio skonį. Jei kartus – tai išduoda apie pasibaigusį galiojimą.
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. Rimantas Stukas prisimena atvejį, kai su studentais dėžutėje, kurioje turėjo būti šprotai, aptiko neaiškios sudėties žuvų ir mėsos masę. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad į rinką pateko klastotė.
Vilniaus kolegijos Maisto technologijos katedros vedėja L. Milašienė pamena panašų nutikimą: „Atidarius pakuotę išvydau tik skystį ir trupinius.“
Kačių konservai – kvapnesni
Atlikdami eksperimentą, vartotojai pagal kvapą bandė atpažinti, kurie konservai skirti žmonėms, o kuriuose yra kačių maistas. Po tyrimo paaiškėjo, kad visiems dalyviams atspėti pavyko, tačiau keturkojų maistas buvo kvapnesnis. Toks pat bandymas teko ir katėms, bet šios nebuvo išrankios – valgė iš arčiau esančio indelio, o jo turinys įtakos neturėjo.
Pasiteiravus, kaip vyksta konservų gamyba, L. Milašienė paaiškino, kad procesas atliekamas autoklavuose: „Temperatūra pakyla iki 120 laipsnių ir pasiekiamas dviejų atmosferų slėgis.“
Dėžutės panardinamos į vandenį ir sudėliojamos šachmatų tvarka. Procesas vyksta griežtai nustatyta tvarka veiksmų seka ir tam tikrą laiką. Beje, griežti saugumo ir higienos reikalavimai taikomi ir trumpo galiojimo konservams.
Pastebėta, kad konservų dėžutėje, ant kurios parašyta elniena, netrūksta ir kiaulienos. Profesorius dr. Rimantas Stukas aiškina, kad žmonės neatkreipia dėmesio į produkto etiketę.
„Žmonės neskaito etikečių – informaciją priima tiesiogiai. Pamato pavadinimą ir įsivaizduoja, kad jis teisingas. Deja, tai gali būti tik produkto pavadinimas, vartotojas turi perskaityti gaminio sudėtį ir apsispręsti, ar jį tenkina tas produktas“, – kalba profesorius.
Konservai – terpė bakterijoms
Konservai ruošiami ne tik pramoniniu būdu, bet ir namie. Tiesa, saugumo reikalavimų būtina laikytis abiem atvejais. Vilniaus kolegijos Maisto technologijos katedros vedėja L. Milašienė aiškina, kad jei nepaisoma saugos ir higienos reikalavimų, konservai – ideali terpė daugintis pavojingoms bakterijoms.
„Vystosi tokie pavojingi mikroorganizmai, kaip botulizmo bakterijos, nuo kurių centrinė nervų sistema yra pažeidžiama, gali ištikti mirtini pavojai“, – įspėja ji.
Kvėpavimo, rijimo raumenų paralyžius, spazmai ar net mirtis – štai kuo baigtųsi nesaugių konservų ragavimas. Gaminant namie rizika didesnė, net jei pati mėsos ar žuvies žaliava aukščiausios kokybės. Įdomu tai, kad kartais sunegaluoja ne visi tos pačios konservuotos mėsos ragavę žmonės.
L. Milašienė taip pat pabrėžia, kad svarbu konservų laikymo sąlygos ir hermetiškumas. Kitaip gaminys pradės greičiau gesti, atsiras kontaktas su mikroorganizmais – jiems patekus į vidų, produktas tampa nesaugus.
Jei namie konservavimas buvo atliktas kokybiškai, konservus galima išlaikyti iki metų. Tiems, kurie perka juos parduotuvėje, specialistai pataria gerai apžiūrėti dėžutę. Rinkoje dar pasitaiko pakuočių su šonine siūle. Tai reiškia, kad dėžutė pagaminta iš lydmetalio. Jeigu jos vidinė danga pažeista, į mėsą ar žuvį gali išsiskirti sunkiųjų metalų. Pasipūtusią dėžutę stumkite į šalį, jos turinio vartoti negalima.
Konservai neturėtų būti valgomi kasdien
Vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė J. Kondrotienė pabrėžia, kad visai atsisakyti konservų nereikia: „Tai nėra iš likučių pagamintas produktas, reikia tik atkreipti dėmesį į jo kokybę.“
Profesorius R. Stukas patikina, kad konservai neturėtų būti kasdienio raciono dalis, tačiau jei žmogus kartą per metus savaitę jais maitinsis, nieko blogo nenutiks.
Vilniaus kolegijos Maisto technologijos katedros vedėja L. Milašienė pažymi, kad išsipūtusių pakuočių reikia vengti: „Jau geriau atsisakykime, utilizuokime, bet nevalgykime.“
Konservuoti produktai įprastai gali būti laikomi nuo 0 iki 25 laipsnių temperatūroje. Jų negalima laikyti šaldiklyje. Specialistai perspėja – prieš atsidarydami konservų dėžutę būtinai ją apžiūrėkite, kad nebūtų parūdijusi, o galiojimo terminas – pasibaigęs.
