Pamirškite cukrų: viena gudrybė, kad kava būtų saldi ir be jo

2018 m. lapkričio 27 d. 06:03
Lietuvoje kavos mėgėjų tarp moterų yra kur kas daugiau nei tarp vyrų. Visiškai negeriantys kavos tvirtina 22 proc. vyrų ir vos 7,5 proc. moterų. Savo ruožtu, moterys gerokai dažniau renkasi pienišką kavą, o vyrai – juodą bei espreso.
Daugiau nuotraukų (1)
Genetikos viražai
Reprezentatyvią „Spinter tyrimų“ apklausą apie kavos pasirinkimus Lietuvoje inicijavusio Kanados kapitalo degalinių tinklo „Circle K“ maisto ir kavos kategorijų vadovė Inga Galinienė teigia, jog tai, kad moterims patinka švelnesnė kava, gali lemti ir genetika.
„Skonis yra komplikuotas fenomenas. Mokslininkai dar praeitame amžiuje atrado, kad apie 25 proc. žmonių gali būti vadinami super degustatoriais, nes yra ypatingai jautrūs vadinamiesiems kartiems skoniams: žalumynams, greipfrutų sultims, kavai bei sojos produktams. Tokių super degustatorių tarp moterų yra žymiai daugiau nei tarp vyrų, jos kartesnius skonius jaučia kur kas intensyviau, todėl turbūt nekeista, jog jos dažniau renkasi  švelnesnio skonio, natūraliai dėl pieno saldesnę kava“, – sako I. Galinienė.
Kartų skonį ypač gerai jaučiančius žmones super degustatoriais 1991 metais Jeilio universitete vykusių tyrimų metu pavadino amerikiečių psichologė Linda Bartoshuk. 
Pieniškos kavos paslaptis
Lietuvoje moterys iš tiesų kur kas dažniau geria švelnią kavą: latę (ji mėgstamiausia 19,2 proc. moterų ir tik  7,4 proc. vyrų), kapučiną (ją renkasi 17,9 proc. moterų ir 10,4 proc. vyrų), bei juodą su pienu – 20,9 proc. moterų ir 11,2 proc. vyrų.
Tuo tarpu vyrai dažniau renkasi gryno skonio kavą:  44,3 proc. vyrų pasirinkimų atitenka juodai kavai ( 31,7 proc. moterų) bei espresso – 3,8  proc. vyrų ir 2,1 proc. moterų.
„Daugelis žmonių kavą geria dažnai, sakykime, galbūt net kasdien. Atrodytų, kad net ir mūsų pasirinkimai, kavos paruošimo būdas yra tiesiog tapę įpročiais. Ir jei kartais patys negalėtume paaiškinti, kodėl mums skanesnė kava su pienu ar grietinėle, bet pasigilinus į tai, kaip jie keičia kavą, galima geriau suprasti koks skonis mums iš tiesų priimtiniausias“, – teigia I. Galinienė.
Pasak jos, būtent pieno riebalai sutirština kavą, sušvelnina jos tekstūrą ir padaro ją aksomine. Tuo tarpu pieno baltymai sušvelnina kartumo poskonį kavai suteikiančius taninus, sumažina ir kavos rūgštingumą.
„Žinant, kad skonis yra individualus, sudėtingas ir iki galo neišaiškintas mechanizmas, kiekvienas žmogus nevienodai jautrus, niekas neturėtų sakyti, kokia kava yra „teisinga“. Mūsų organizmas pats pasufleruoja, koks skonis yra priimtinas ir, labai tikėtina, turi tam priežasčių“, – sako ji.
Saldus, bet ne cukrus
Pienas ne tik sušvelnina kavos skonį, bet ir suteikia jai saldumo. Įdomu, kad užtenka pieną pakaitinti iki 50-60 laipsnių, ir jo saldumas dar labiau išryškėja bei sustiprėja. Savo ruožtu pienas, iš kurio pašalintas pieno cukrus, geriau žinomas kaip laktozė, dėl perdirbimo specifikos yra dar saldesnis nei įprastas pienas.
„Tai kartu yra atsakymas, kaip gerti saldžią kavą, į ją nededant papildomo cukraus – užtenka pakaitinti pieną. Be to, kavos saldumą puikiai paryškina nuostabus šildantis prieskonis cinamonas, kuris padeda pažadinti skonio receptorius ir nubaidyti šaltajam sezonui būdingus peršalimus“, – pažymi I. Galinienė. 
Iki tinkamos temperatūros pakaitintas pienas yra tokių kavų kaip latė ar kapučino švelnaus saldumo priežastis. Net geriant juodą kavą su pienu rekomenduojama nepilti jo šalto, o bent šiek tiek pašildyti – tai kavai suteiks švelnesnį skonį ir neleis jai per greitai atvėsti.
„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko 2017 metų rugsėjį ir jos metu apklausė 1008 žmones nuo 18 iki 75 metų.
Kavalatės kava^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.