Pasak jo, lietuviai medui kelia ypatingus reikalavimus, todėl kiekvienam vartotojui verta įdėmiai apžiūrėti pakuotę, įvertinti medaus kokybę.
„Bitininkai ir medus – jautri tema, kurioje daug nepasitikėjimo. Daugelis nepasitiki ir galvoja, kad ir cukraus pridėta, ir pavadinimas ne tas“, – sako bitininkė Alma Kasperavičienė.
Tačiau J. Stanius sako, kad kiekvienas medus, atsiduriantis prekybos centruose – geros kokybės: „Gamintojas, bitininkas, tiekdamas į rinką medų, turi užtikrinti, kad medaus kokybė atitiktų nustatytus teisės kriterijus. Būna grubių pažeidimų, kad deda cukrų arba bites juo maitina, bet dabar didžiausią susirūpinimą kelia gliukozės, fruktozės sirupai.“
Specialistas sako, kad nesąžiningi bitininkai gali šiais sirupais skiesti medų. „Jeigu tai nėra medus, jis turi būti įvardijamas kaip gliukozės gaminys. Vartotojas turėtų žinoti, kad vienas svarbiausių medaus kokybės rodiklių – fermentas diastazė“, – teigia J. Stanius.
Lietuviškas medus, pasak Lietuvos bitininkų sąjungos vadovo Algirdo Skirkevičiaus, turi daugiau diastazės nei iš užsienio atvežamas medus, todėl šiuo požiūriu yra geresnis.
Kitas medaus kokybės kriterijus, teigia specialistai – hidroksimetil-furfurolas. Lietuviškame meduje jis nepageidaujamas, o kituose regionuose 1 kg medaus leidžiamas jo kiekis – net iki 50 mg.
„Tai gliukozės skilimo produktas, kuris susidaro aukštoje temperatūroje. Mūsų prekybos centruose galima rasti daniško, vokiško medaus, kuriame šios medžiagos kiekis vos telpa į nustatytą normą. Mūsų bitininkų meduje tokių atvejų nėra buvę, tik vienetai“, – tikina J. Stanius.
Bitininkų asociacijos prezidentas įsitikinęs – ši medžiaga žmogaus organizmui nuodinga: „Matėte sluoksniuotą medų? Viršutinėje dalyje ta medžiaga ir būna susikaupusi – jos mums tikrai nereikia.“
Didelis hidroksimetil-furfurolo kiekis rodo, kad medus galėjo būti perkaitintas. Pasak bitininko Česlovo Pukio, atvežtinis medus gabenamas didelėmis talpomis, o paskui ištirpdomas ir išpilstomas į mažesnius indelius.
„Jeigu medus atkaitinamas iki 40 laipsnių, namuose, šiltame vandenyje, kad būtų tąsesnis – viskas gerai. Bet jeigu jis kaitinamas 70 laipsnių temperatūroje, antrą kartą nebesukietės, gliukozės nebegaus. Jis lieka maistas, bet jau nebe vaistas“, – įsitikinęs Č. Pukys.
Gydytoja, sveikos mitybos konsultantė Asta Keturkienė sako, kad meduje yra gausybė naudingų medžiagų, tačiau neteisingai naudodami medų galime jas sunaikinti: „Medus savo sudėtyje turi 22 amino rūgštis, 28 skirtingus mineralus, randama 11 fermentų, tiek pat angliavandenių, visokių vitaminų – B, A, E grupių. Jeigu mes geriam karštą arbatą, neturėtume dėti į ją medaus, tiesiog užsigeriant laižyti.“
Kita klaida, sako A. Keturkienė – medaus naudojimas konditerinių kepinių, įvairių padažų gamybai. Gydytoja perspėja: taip gerosios savybės nueina perniek. Medus ir jo produktai ypač naudingi gydant mažakraujystę, jie gerina virškinimo sistemos darbą ir stiprina imuninę sistemą.
Pasak jos, medus iš tiesų gali gydyti: „Jeigu nesame jam alergiški, sukluskime, pasidomėkime, ar verta skubėti pirkti maisto papildus, stiprinančius imuninę sistemą. Geriau atsigręžkime į tai, kas natūralu.“
Tradicinę ir netradicinę mediciną derinanti gydytoja žino, kaip atskirti tikrą medų nuo netikro. Pasak jos, padegus popieriaus skiautę su medumi, jis degti neturėtų.
„Šviežias medus visada bus skystas, laikui bėgant, išskyrus tam tikrų rūšių, jis susikristalizuoja. Jei medus nesubrandintas, jis gali pradėti rūgti, sluoksniuotis“, – apie tai, kaip atskirti gerą medų pasakoja Č. Pukys.
J. Stanius taip pat pataria atkreipti dėmesį į medaus išvaizdą: „Jeigu matosi, kad yra sluoksniai, kad tas mišinys įvairaus medaus arba labai skysto, tai vartotojui turėtų kilti abejonės dėl tokio medaus kokybės. Lietuviai medui kelia ypatingus reikalavimus, todėl kiekvienam vartotojui reikia labai įdėmiai žiūrėti tuos dalykus, įsigilinti, įvertinti medų.“
Pasak Č. Pukio, ateityje medaus kokybė gerės: „Dabartiniai jaunieji bitininkai labai stengiasi, naujas žinias diegia, domisi. Medaus kokybė Lietuvoje ir taip gera, bet ateityje bus dar geresnė.“
Anot bitininkų, medaus galiojimo terminas – metai, tačiau tinkamai laikomas vėsioje ir tamsioje patalpoje, produktas kuo puikiausiai išsilaikys, tačiau jį reikia prižiūrėti. „Su šaukštu paragavote, įdėjote šaukštą į medų dar kartą ir šito pakanka – jis prarūgs“, – teigia A. Skirkevičius.
Pagrindinis medaus kokybės kriterijus, anot bitininkų, ir yra pats bitininkas, kuris produkto etiketėje nepabijos vartotojui nurodyti savo kontaktų.
