Prekybininkai pastebi, kad pastaruoju metu gyventojai vis dažniau renkasi savo regiono ir šalies žuvininkystės produkciją ir būtent ją įsideda į pirkinių krepšelį.
Vietinių sugauta žuvis – dėmesio centre
Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, įprastą žuvų pasirinkimą prekybos tinklo parduotuvėse sudaro lydeka, lynas, karšis, plakis, kuoja ir žiobris, tačiau asortimentas yra pildomas nuolat.
„Karšiai, kuojos ir plakiai – ežerų žuvys, kurios yra perkamiausios visais metų laikais, o tokios žuvys kaip perpėlės ir vėjažuvės tampa populiarios išskirtinai šiltuoju metu laikotarpiu. Stengiamės, kad mūsų pirkėjai visada turėtų platų šviežios žuvies pasirinkimą už geriausią kainą, todėl savo asortimentą plečiame išties dažnai.
Tiesa, tiek jis, tiek žuvies kaina priklauso nuo įvairių veiksnių – sezoniškumo, tais metais vyravusių gamtinių ir klimato sąlygų, tiekėjų pagaunamo laimikio“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
Anot prekybos tinklo atstovės, pastaraisiais metais išaugusius žuvies pardavimus taip pat lemia didesnis gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai ir mitybai.
Tai pastebi ir prekybos tinklo maisto ekspertė Vilma Juodkazienė, kurios teigimu, lietuviai žuvies vis dar valgo per mažai. Pasak jos, žuvies skonį gali lemti ne tik tam tikras metų laikas, bet ir tai, kada žuvis buvo pagauta ir net kokiame vandens telkinyje plaukiojo.
Anot maisto ekspertės, žuvis – ne tik visaverčių baltymų, bet ir įvairių mineralų bei vitaminų šaltinis, todėl ją rekomenduojama valgyti bent kelis kartus per savaitę po 100 – 150 gramų.
„Žuvyje esantys gyvūninės kilmės baltymai yra lengvai virškinami, priešingai, nei, pavyzdžiui, raudona mėsa, kurią mūsų organizmas virškina kur kas ilgiau. Žinoma, pati gardžiausia – ką tik pagauta ir šviežia žuvis, tačiau ją ruošiant reikėtų žinoti keletą esminių taisyklių, nuo kurių priklauso ne tik žuvies skonis, bet ir jos vertė“, – pasakoja V. Juodkazienė.
Skanios ir sveikos žuvies paruošimo gidas
Maisto ekspertė sako, kad įsigijus šviežią žuvį, pirmiausia reikia ją tinkamai išdoroti bei paruošti. Patartina pradėti nuo pelekų – juos reiktų nukirpti ir tik tada valyti žvynus bukąja peilio ašmenų puse. Jeigu valant žuvis slysta ar yra gliti, V. Juodkazienė siūlo ją papildomai apiberti druska ir nuplauti šaltu vandeniu.
„Skrosti žuvį reikia nuo uodegos peilio ašmenims keliaujant galvos link. Išimant žarnas ir kitus vidinius žuvies organus, svarbu nepažeisti žalios tulžies, kuri išsiliedama gali apkartinti patiekalą. Jeigu taip jau nutiko – nieko baisaus, tiesiog tą vietą pabarstykite druska ir nuplaukite šaltu vandeniu. Nuskutus ir išskrodus žuvį vėl reikėtų ją nuplauti po tekančiu vandeniu“, – pasakoja V. Juodkazienė.
Tuomet, anot maisto ekspertės, belieka apsispręsti, ką norima pagaminti, nes nuo to priklauso žuvies išpjovimas, marinavimo bei gaminimo būdas.
Jei šiame etape žuvį apšlakstysite šviežiomis citrinos sultimis, jos puikiai pasitarnaus siekiant išvengti riebumo pojūčio. Taip pat maisto ekspertė atkreipia dėmesį į tai, kad apibarsčius žuvį pasirinktais prieskoniais, patartina ją marinuoti apie valandą, tačiau nėra blogai, jei ją apdorosite iš karto.
Laikas prieš ir po
V. Juodkazienės teigimu, pati sveikiausia žuvis – paruošta be papildomų riebalų.
„Virta garuose žuvis nepraranda maistinių savybių, priešingai nei gruzdinta ar kepta aukštoje temperatūroje. Kuomet žuvį verdame garuose, ji išlaiko sultingumą, struktūrą, skonines savybes bei joje išlieka daugiau vitaminų“, – vardina maisto ekspertė.
Kitas svarbus aspektas – žuvies virimo laikais, kurį reikėtų pasirinkti pagal žuvies dydį. Pusės kilogramo žuvį, anot maisto ekspertės, reikia virti iki pusvalandžio, o jeigu žuvis sveria iki kilogramo – šiek tiek daugiau.
V. Juodkazienė atkreipia dėmesį tų, kurie mėgsta ruošti žuvį orkaitėje – tokiu atveju itin svarbu pasirinkti tinkamą kepimo temperatūrą.
„165–180 laipsnių temperatūros visiškai užtenka žuviai kepti. Esant galimybei rekomenduoju kepti visą žuvį, nes tuomet ji išlaiko daugiau skonio ir yra sultingesnė ir šlapesnė nei kepta filė. Nors šis principas galioja ir daugeliui kitų paruošimo būdų, aktualiausias jis tuomet, kai žuvis yra kepama ant grotelių. Visais gamybos atvejais svarbu, kad žuvis neperkeptų, neišsausėtų, būtų kuo mažiau apskrudusi“, – pasakoja V. Juodkazienė.
