Profesorius pataria, kaip įrengti restoranus, maisto parduotuves, valgomuosius ar namų virtuves, kad pasikeistų ydingi mūsų valgymo įpročiai, dėl kurių priaugame nereikalingo svorio. Pasirodo, kad šiuos įpročius lemia tam tikri stimulai, esantys mūsų namuose.
Ar jūsų virtuvė visiškai balta? Ar dribsnius laikote matomoje vietoje? Ar virtuvėje yra televizorius ir didelės, patogios kėdės? Tai – vos keli spąstai, galintys jus paskatinti valgyti daugiau, nei reikėtų.
„Tai, ko nenulėmė skonio receptoriai, yra pataisoma, – teigė B.Wansinkas. – Mus veikia aplink esantys veiksniai: spalvos, šviesa, lėkščių dydis, dribsnių dėžė.
Žinodami, kaip tai mus veikia, mes savo aplinką galime perkurti taip, kad net ir nesąmoningai imtume maitintis teisingiau ir valgyti mažiau, užuot sprendę šias problemas vien valios pastangomis“.
Taigi, kaip sutvarkyti virtuvę, kad be reikalo neaugtų kūno svoris? Interneto puslapis „Houzz“ pateikė kelis patarimus iš B.Wansinko knygos. Pasinaudokite jais ir jūs:
1. Pašalinkite visą maistą nuo virtuvės stalviršių, nebent tai būtų vaisiai.
Tai buvo nustatyta vadinamojo Sirakūzų tyrimo metu, kuomet B.Wansinkas ir jo vadovaujami mokslininkai apsilankė 240-tyje namų, kuriuose išmatavo ir nufotografavo įvarius dalykus.
Mokslininkai žymėjosi viską: lėkščių dydį, tai, ar virtuvėje yra televizorius, radijas, kokie yra prieskonių rinkiniai ir panašiai.
Po to net aštuonis mėnesius jie analizavo surinktus duomenis ir nuotraukas. Vienas iš dalykų, kuriuos mokslininkai nustatė, buvo tai, kad maistas, laikomas ant stalviršių, yra blogas dalykas.
Moterys, kurių namuose dribsnių dėžutė buvo padėta matomoje vietoje, vidutiniškai svėrė 9,5 kilogramo daugiau nei jų kaimynės, kurios sausus pusryčius laikė spintelėse.
Kito tyrimo metu komanda ant administracijos asistenčių darbo stalų buvusius dubenėlius su saldainiais perkėlė po stalais. Tai padarius asistentės per dieną suvartojo vidutiniškai 74 kalorijomis mažiau.
„Toks sumažintų kalorijų kiekis atitinka 2-3 nepriaugtus kilogramus per metus, – rašo B.Wansinkas. – Geriausia, ką galite padaryti, tai maisto nelaikyti atvirai, nebent tai būtų šakniavaisiai ar daržovės“.
2. Atsikratykite pertekliaus.
Sulieknėti trukdo ne tik ne vietoje laikomas maistas. Krūvos laiškų, laikraščių ar elektroninių įrenginių jums irgi nepadeda.
B.Wansinkas nustatė, kad perkrautoje daiktais aplinkoje, žmonės suvalgo 44 proc. daugiau užkandžių, nei neperkrautoje.
3. Virtuvę išdažykite kokia norite spalva, tik ne balta.
Sutinkame, kad tai padaryti yra sudėtingiausia. Interneto portalo „Houzz“ apklausos duomenimis, net 75 procentai žmonių savo virtuvėms parenka švelnias ar neutralias spalvas. Tačiau B.Wansinkas nustatė, kad balta ar šviesios spalvos skatina daugiau valgyti.
Beje, visiškai priešingos spalvos, pasirodo, irgi kenkia. Labai tamsūs, neryškiai apšviesti kambariai, kuriuose groja rami muzika, sulėtina žmones. Dėl to jie valgo vidutiniškai 9 minutėmis ilgiau.
„Kuo tamsesnė erdvė, tuo daugiau laiko joje praleidžiate ir galite neatsispirti pagundai į lėkštę įsidėti papildomą porciją maisto“, – įspėjo B.Wansinkas.
Mokslininkas patarė virtuvei ar valgomajam parinkti nei per tamsias, nei per šviesias spalvas ir apšvietimą. Jo paties virtuvė yra moliūgų spalvos.
„Tai – viduriukas tarp dviejų blogybių, – įsitikinęs profesorius. – Auksiniai, žali, mėlyni, gelsvai rudi ar žemės spalvų atspalviai – visa tai yra gerai. Bet kokia spalva atrodo labiau tinkama, nei balta ar kreminė“.
Kita bloga tendencija yra tai, kad valgomieji nyksta. B.Wansinkas teigia, viena geriausių strategijų yra valgyti valgomajame, nes taip būsite toliau nuo daugiau maisto.
4. Virtuvę įrenkite taip, kad joje būtų mažiau patogu ilsėtis.
Tai – dar vienas patarimas, kuris paprastai prieštarauja tam, apie ką dauguma žmonių svajoja.
Šiais laikais virtuvė yra pagrindinė būsto vieta, kur vaikai ruošia namų darbus, kur naudojamasi internetu ar net žiūrimas televizorius. Tačiau B.Wansinkas mano, kad tai yra pavojinga, nes tada užkandžiai pasiekiami ranka.
„Kuo daugiau laiko praleisite virtuvėje, tuo daugiau užkandžiausite“, – įspėjo profesorius.
Kai žmonės iš virtuvės išneša televizorių, planšetinius kompiuterius, patogias kėdes, jie šioje patalpoje per dieną praleidžia vidutiniškai 18 minučių trumpiau.
„Taip suvalgoma mažiau dribsnių, traškučių ir sausainių“, – rašo B.Wansinkas.
5. Palengvinkite maisto gaminimą.
B.Wansinkas sutinka, kad mokslinių įrodymų dėl to nėra daug, tačiau toks teiginys paremtas keliomis tendencijomis ir jo komandos pastebėjimais, bendraujant su žmonėmis.
Maisto, ypač daržovių patiekalų, gamybos palengvinimas, mažesnis atstumas tarp šaldytuvo ir kriauklės, geras halogeninis apšvietimas, virtuvėje skambanti muzika ir draugų ar šeimos narių pagalba ruošiant valgius, žmones įkvepia namuose gaminti daugiau šviežio maisto.
6. Maisto išdėstymas.
B.Wansinkas nustatė, kad žmonės net triskart labiau linkę suvalgyti tuos produktus, kuriuos spintelėje pastebi pirma, nei gulinčius giliau. Tai reiškia, kad jeigu pirma pamatysite bulvių traškučių pakelį, sunkiai jam atsispirsite.
Todėl verčiau pasistenkite, kad sveiki maisto produktai būtų arčiau, o sausainius ir bulvių traškučius nugrūskite į gilumą.
Žmonės, kurie šaldytuve arčiau išdėliojo vaisius ir daržoves, jų suvalgydavo net 3 kartus daugiau.
B.Wansinkas kartais net pataria maisto sandėliuką perkelti į kitą kambarį, toliau nuo virtuvės. Taip, pavyzdžiui, maisto sandėliukas tampa paltų kabykla, o paltų kabykla – maisto sandėliuku.
Arba, jei gyvenate nuosavame name, galima maisto sandėliukus perkelti į skalbimo patalpą ar net į rūsį. Būtent tai padarė pats B.Wansinkas ir jo šeima, besidžiaugdami, kad taip jiems sunkiau pasiekti užkandžius. Be to, į rūsį veda laiptai. O tai jau šiokia tokia papildoma mankšta.
Bet ar ne paprasčiau apskritai atsisakyti gundančio maisto? B.Wansinkas mano, kad ne ir paaiškina, kodėl: „Visų pirma kartais save pamaloninti yra geras dalykas. Antra, jeigu turime mažų vaikų, kurie nuolat ieško maisto ir atsiveda draugų, tai padaryti nėra realu“.
Štai kodėl profesorius rekomendavo vaikams skirti atskirą maisto spintelę, prie kurios patys turėtumėte ribotą priėjimą.
7. Pasirinkite kito dydžio lėkštes.
Dauguma pietums skirtų lėkščių yra 28-30 cm skersmens.
Kadangi mes nesąmoningai prisikrauname lėkštes maisto, ir suvalgome daugiau kaip 90 proc. to, ką įsidėjome. Tad lėkštės dydis gali lemti ir tai, kiek kalorijų suvalgome.
Tai veikia taip: „60 gramų makaronų sudaro apie 300 kalorijų ir 25 cm skersmens lėkštėje jų porcija atrodo didelė, – aiškina B.Wansinkas. – Tie patys 60 gramų makaronų 30 cm skersmens lėkštėje atrodo tik kaip lengvas užkandis. Todėl greičiausiai jų įsidėsime dar ir papildomą kupiną šaukštą.
Dėl šios priežasties suvartosime dar maždaug 80 papildomų kalorijų. Jeigu iš tokių didesnių lėkščių valgysime 3 kartus per dieną, susidarys nemažas kiekis papildomų kalorijų“.
Mažas pokytis gali turėti didelį poveikį. Dėl mažesnės, apie 23-25 cm skersmens, lėkštės mes suvalgysime mažiau.
Tačiau B.Wansinkas įspėjo: jeigu valgysime iš mažesnių nei 23 cm skersmens lėkščių, greičiausiai jausimės nepakankamai sotūs, todėl norėsime valgyti pakartotinai.
Vėlgi, jeigu valgius patieksime dideliame dubenyje, greičiausiai suvalgysime 17 proc. daugiau maisto.
Jeigu maistui įsidėti naudosime didelį samtį, suvartosime 14 proc. daugiau kalorijų.
Tas pats yra ir su stiklinėmis. Į didesnę stiklinę įsipilsime daugiau vyno ar sulčių, nei į mažesnę. Į platesnę įsipilsime daugiau, nei į siaurą.
„Kai kalbama apie pietų stalą, galvokite apie mažesnius dydžius“, – patarė profesorius.
Įdomu ir tai, kad žmonės, neturintys mikrobangų krosnelės arba tie, kurių mikrobanginė krosnelė yra kitoje patalpoje, paprastai sveria mažiau.
Tai – vos keli B.Wansinko patarimai. Jų yra gerokai daugiau. Bet net ir tiek gali jums padėti užkandžiauti mažiau, jei pertvarkysime savo būstą.
„Dienos chaoso metu mūsų automatinis elgesys mus verčia daryti nesąmoningas valgymo klaidas ir elgtis taip, kaip esame įpratę. Kenčiame ir mes, ir mūsų vaikai. Sulieknėti vien valios pastangomis sunku. Lengviau tai daryti pertvarkant būstą“, – patarė mokslininkas.
