Kuo speltų grūdai yra sveikesni ir naudingesni už kviečius?

Grūdus gelbsti natūrali žiedažvynio apsauga, kuri juos padengia ir apsaugo nuo neigiamo išorės poveikio.

Dėl natūralaus atsparumo šios grūdinės kultūros nereikia papildomai saugoti cheminėmis priemonėmis, todėl ir pati produkcija yra kur kas sveikesnė ir vertingesnė. Tai nišinė kultūra, kurią augina smulkūs ir dideli ūkiai, tausojantys aplinką bei vertinantys sveikesnę mitybą.

Į grūdų perdirbimo ir miltų gamybos įmonės UAB „Malsena plius“ produkciją speltų grūdus įtraukė pats generalinis direktorius Gintautas Migonis. Pirmieji bandymai užsiauginti šios kultūros nedideliame plote prasidėjo beveik prieš penkiolika metų. O šiandien įmonė šalia įprastų masinės gamybos produktų jau gali pasiūlyti ir rinktinės produkcijos.

„Mes galime skirti resursų auginti mažai, specifinei kultūrai. Kaip didelis gamintojas tam turime visas sąlygas. Nes nedideliam ūkiui bandyti nišines kultūras labai rizikinga, nesėkmės atveju viskas baigta. Kad mūsų rizika pasiteisino, dabar matome kepdami duoną ir ją ragaudami“, – sakė G.Migonis.

Užsėdamas pirmą nedidelį lauką speltų grūdais jis tai darė iš smalsumo ir noro išbandyti ką nors egzotiško. „Girdėjau legendų apie speltas, buvo įdomu, tad jų pasisėjau“, – apie pimuosius žingsnius pasakojo bendrovės direktorius.

Pirmieji žingsniai kaime

Toliau jo pasakojimą apie speltų grūdų pradžią Lietuvoje tęsė įmonės žaliavos tiekimo vadovas Arvydas Noreika.

„Prieš penkiolika metų į mūsų generalinio direktoriaus Gintauto bandymus visi žiūrėjo skeptiškai – tuomet žemės ūkis Lietuvoje atrodė kitaip nei dabar.

Šiuo metu turime didesnį technologinį intensyvumą, platesnį veislių pasirinkimą, o ir ūkiai stipresni. Tradicinį požiūrį keičia modernus. Ir šiandien vienas ūkininkas jau skundžiasi, kad tradicinėje kaimo parduotuvėlėje labai greitai išperka produkciją iš speltų grūdų“, – pasakojo A.Noreika.

Iš pradžių neišlukštentus grūdus kaimo žmonės vertino skeptiškai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šių grūdų ypatybė ir slypi žiedažvynio apvalkale. Būtent jis apsaugo grūdus nuo kenksmingo aplinkos poveikio, ligų ir kenkėjų.

„Kai kalbame apie speltų grūdų naudą, pabrėžiame jų švarumą. Ši veislė po Černobylio avarijos atlaikė net radiacijos pliūpsnį. Tai reiškia, kad dėl jau minėtų žvynelių ši kultūra nereikalauja jokių papildomų cheminių apsaugos priemonių, todėl yra sveika.

Speltų grūdai, kuriuos užauginame šiandien, yra tokie pat, kokie buvo prieš penkis tūkstančius metų. Tai labai sena kultūra“, – pasakojo A.Noreika.

Kas nulėmė požiūrio pasikeitimą ir netikėtą šios grūdinės kultūros paplitimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje?

„Pirmiausia tai, kad žmonės pradėjo daugiau domėtis sveika gyvensena ir mityba, – svarstė A.Noreika. – O antra – atsirado geresnių technologijų, kurios padeda apdoroti šiuos grūdus. Norint paruošti didelį žaliavos kiekį reikalingi specialūs įrenginiai, kurie padeda švariai išvilkti grūdus. Anksčiau to nebuvo galima pasiekti. Lukštas sudaro apie 30 procentų grūdo ir yra pakankamai storas. Technologiškai paruošti speltų grūdus gamybai yra sudėtingiau ir brangiau nei įprastus kviečius“.

Auginti šiuos išskirtinės veislės grūdus įmonė paskatino ne vieną lietuvių ūkį. Susidomėjimas šia kultūra augo po truputį.

„Kai brendi į naujus vandenis, žmonės iš šalies į tai visada žiūri keistai“, – pripažino žaliavos tiekimo vadovas A.Noreika, „Malsenoje“ atsakingas už santykius su ūkiais ir auginimo programas. Geras derlius ir sveikesni produktai

Dabar kasmet vis gausėjantis derlius skatina didesnį augintojų susidomėjimą. Pramoniniu būdu nedažnai auginamą kultūrą mėgsta įvairūs ūkiai, o paskutiniai metai ekologiškų speltų augintojams buvo net sėkmingesni. Pažinoti savo partnerius ir jų ūkius labai svarbu, juk nuo to priklauso visos produkcijos kokybė.

„Padidėjęs susidomėjimas sveika gyvensena ir mityba leidžia spręsti apie naujus vartotojų poreikius. Juk lietuviai nuo seno mėgo miltų produktus, todėl dabar jiems galime pasiūlyti ir sveikesnių miltų bei jų mišinių“, – pasakojimą apie speltų produkciją tęsė rinkodaros projektų vadovė Kristina Migonė.

K.Migonės pasiteiravome, kuo speltų grūdai yra sveikesni ir naudingesni už įprastus kviečius ir kokią produkciją pirkėjams siūlo įmonė?

„Ši veislė nuo kitų kviečių skiriasi tuo, kad turi kitokios struktūros glitimą. Speltos pasaulyje yra vertinamos ir už tai, kad dalis žmonių, kurie netoleruoja įprastų kviečių glitimo, toleruoja speltų glitimą. Speltose esantys angliavandeniai vandenyje tirpsta greičiau, todėl žmogaus organizmas juos įsisavina geriau. Jie yra tinkami ir žmonėms, kurie laikosi dietos, rūpinasi sveikesne mityba. Virškinimo metu žarnyne neatsiranda pūtimo, sunkumo jausmas.

Beje, speltų grūduose, priešingai nei kituose, mikroelementai ir vitaminai yra ne luobelėje, o visame grūde. Todėl net sumalus juos į šviesius miltus jie nepraranda gerųjų savybių.“

Įmonės atstovė pasakojo, kad Lietuvoje buvo pasirodžiusi maišytų grūdų produkcija, tačiau pastebėjus poreikį ir susidomėjimą gaminiais tik iš speltų, miltus, makaronus ir mišrias mases blynams „Malsena“ gamina tik iš šių grūdinių kultūrų. Nors kai kurie žmonės speltų glitimą toleruoja, produkcijoje pažymėti alergenais.

Kepiniai iš speltų miltų ne tik puresni, traškesni, greitai paruošiami, bet ir sveikesni.

„Visų grūdo dalių miltai pakuojami į rudąjį rupių miltų pakelį. Atsijotus miltus pristatome baltoje pakuotėje.

Iš speltų grūdų siūlome ir įvairių formų makaronus, taip pat – trijų rūšių mišinius su visais reikiamais blynų, lietinių ar picos pado ingredientais.

Atsižvelgiant į vartotojus, kurie rūpinasi savo mityba, mišiniai nepasižymi pridėtiniu cukraus ar druskos kiekiu. Visų grūdų dalių speltų miltuose ir makaronuose gausu žmogaus mitybai ypač vertingų skaidulinių medžiagų. Ateityje planuojame pasiūlyti ir kitokios produkcijos“, – sakė K.Migonė.

Produkcijai iš speltų grūdų ruošti įmonė įsigijo akmeninį malūną, kuris veikia pagal senuosius girnų malūno veikimo principus. Tai labai svarbu – tai, kaip traiškomi ir malami grūdai, nulemia gaminių kokybę, jų maistinę vertę.

„Mūsų natūralaus akmens didelių girnų malūnas dirba itin lėtai – vos 130 apsisukimų per minutę. Todėl kitaip nei malant kitais akmeniniais malūnais, nesusidaro aukšta temperatūra ir miltai neperkaista. Taip išsaugomos visos vertingos medžiagos. Tokią technologiją naudoja tik nedaugelis“,- apie specifinį grūdo malimo procesą pasakojo Kristina.

„Malūną nusipirkome vedini sveiko avantiūrizmo. Tai buvo pirkinys, kurį paskatino ne tik verslo planas, bet ir emocijos. Tai buvo tiesiog tikėjimas tuo, ką darai. Kai tiki, dažniausiai ir pavyksta, – neabejoja generalinis direktorius G.Migonis. - Man išties smagu, kai žinau, ką siūlome savo pirkėjui – senu, mediniu, didelių girnų malūnu maltą produkciją. Juk kai įdedi į tai tikėjimo, sukuri visai kitokį produktą. Tuomet ir duonos raugas geresnis.“ 

Iš tikėjimo ir nuoširdaus rūpesčio gimusi produkcija vis labiau papildo lietuvių sveikos mitybos ir gyvensenos racioną.

„Mes visi turime rūpintis sveikesne mityba, ieškoti geresnės kokybės produktų. Nežinau, ar dėl to, kad labai mylime tuos savo grūdus, bet raugas duonai iš speltų rūgsta tikrai geriau“, – patikino G.Migonis.