Tortas turi džiuginti ir akį, ir pilvą. Bet pačią Giną ne mažiau džiugina tortų kepimas ir ypač puošyba. Du vaikus auginančiai moteriai negaila dėl to praleistų bemiegių naktų.
Keturmetį sūnų ir beveik dvejų metų dukrą auginanti G.Laukienė tortų puošyba susidomėjo atsitiktinai prieš metus, kai prireikė torto vienam gimtadieniui, po to dukros krikštynoms.
„Įlindau į internetą ir ėmiau studijuoti – ten pilna pamokėlių, pamokymų ir patarimų“, – pasakojo žemaitė, studijavusi ne tik kaip puošti tortus, bet ir kaip juos kepti, kuo pertepti.
Pirmieji blynai neprisvilo, ir du pirmieji Ginos gaminiai gerokai nustebino aplinkinius.
Nelabai kas patikėjo, kad tai padarė ji, savamokslė kepėja, dviejų vaikų mama. Bet jau netrukus pasipylė giminių ir draugų užsakymai.
Dažniausiai tortus kretingiškė kepa vaikų šventėms, ir jai tai labai patinka.
„Vieni tėvai turi idėją, kaip tortas turi atrodyti, kiti laukia mano pasiūlymų.
Vaikai ant torto nori matyti savo filmų ar knygų herojus, mėgstamus žaislus – dažniausiai tokius tortus ir kuriu. Kai pamatau, kokia šypsena nutvieskia vaiko veidą išvydus tortą, aš pati visą dieną šypsausi“, – neslėpė G.Laukienė.
Žemaitė niekada nesigaili valandų, praleistų prie tortų, – ji mėgaujasi kurdama ir dovanodama žmonėms geras emocijas.
Kartais prie torto ji sugaišta pusę paros – tiek laiko prireikia, kai torto puošyba sudėtingesnė, kai reikia kurti figūrėles. Paprastesnį tortą ji papuošia per 2–3 valandas.
„Kartais miegoti nueinu ketvirtą ar penktą valandą ryto, bet esu laiminga“, – pasakojo jauna moteris, prie tortų puošybos galinti sėsti tik šeimai sugulus.
Šiam jos pomėgiui nė kiek neprieštarauja vyras Aurimas – atvirkščiai, labai palaiko Ginos norą kurti ir tobulėti toliau. Jauna šeima tikisi, kad pasibaigus motinystės atostogoms tai taps G.Laukienės verslu.
Tuo labiau kad pati kretingiškė kupina naujų idėjų – jai neįdomu gaminti tokio pat torto, visada norisi daugiau iššūkių, daugiau kūrybos.
Vos prieš savaitę ji sulaukė prašymo pagaminti tortą virėjai. Kas tiktų moteriai, stovinčiai prie puodų? Gina jai pagamino tortą – gėlėtą puodą, kupiną manų košės.
Alaus darykloje dirbantis vyras gavo tortą – bokalą, į kurį iš skardinės liejasi alus. Skardinė buvo tikra, o visa kita – saldi valgoma masė ir tortas.
Pačiai G.Laukienei vienas įspūdingiausių jos kūrinių – „Chanel“ rankinuko formos tortas. Įtemptas darbas buvo ne tik torto puošyba, bet ir kepimas. Torto biskvito sluoksniai buvo pertepti ir pastatyti ant šono – kad primintų rankinuko formą. „Kai baigiau jį puošti ir padėjau į šaldytuvą, paryčiais net kėliausi pažiūrėti, ar nenugriuvo“, – nerimo akimirkas prisimena Gina.
Šalia rankinuko ant padėklo buvo pridėliota lūpų dažų tūtelių, nagų lako, karolių – ir visa tai buvo galima pakelti, paliesti. Be to, visos detalės buvo valgomos, pagamintos iš cukraus masės ir maistinių dažų.
„Nemėgstu naudoti nevalgomų detalių“, – prisipažino kretingiškė, taip apsunkinanti sau užduotį – juk daug paprasčiau sutvirtinti detales kokiomis nors vielutėmis ar, kaip ji kartą matė, ant figūrėlės užklijuoti iškirptą iš žurnalo veidą. Bet Gina papurtė galvą – tortas yra tortas, jame viskas turi būti valgoma.
G.Laukienė tiktai kartą gamino tortą jaunavedžiams – iškepė trijų aukštų, papuošė rožių kaskada. Tada taip pat pakako nerimo – kad tik tortas išlaikytų formą, nesukiužtų.
Kartais žmonės jai prisipažįsta, kad jiems sunku prapjauti tortą – gaila sugadinti tokį grožį. Tačiau prapjovę jie nesigaili – Ginos tortai tirpsta burnoje.
Turbūt tiktai vieno jos torto šventės kaltininkas nenorėjo priimti – vienam paaugliui tėvai nutarė padovanoti žaidimų kompiuterio formos tortą, nes vaikas labai norėjo šio prietaiso. O gavęs tortą nusivylė.
Ar Gina turi svajonių tortą? Jauna moteris susimąstė. „Turbūt norėčiau sukurti žmogaus figūros tortą – mačiau tokį, iškeptą filmo „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ premjerai. Tai buvo dvi žmogaus ūgio figūros – abu filmo ir knygos herojai“, – kitų darbu pasigėrėjo G.Laukienė.
Dabar jos didžiausia svajonė – atrasti dar neatrastus skonius ir patobulėti puošiant tortus. „Norėčiau kada nors turėti mažą kavinukę, kurioje lankytųsi patys šilčiausi ir linksmiausi žmonės. Ir didžiulę virtuvę, kurioje galėčiau kurti kitų išsvajotus skanėstus“, – neslėpė jauna moteris, baigusi verslo vadybos mokslus.
Kretingiškė paragino ir kitas mamas, namuose auginančias vaikus, užsiimti kokia nors veikla – susirasti tai, kas teikia malonumą, ir imtis darbo.
„Tikrai yra nedaug vaikų, kuriems reikia išskirtinio dėmesio ir mamos buvimo šalia visą parą“, – įsitikinusi G.Laukienė. Vaikų auginimas jai nesutrukdė atrasti savo svajonių kelio.
