Aš turiu galvoje visokias lentų krūvas, malkų rietuves, komposto dėžes ir panašiai, kurios užstoja vėją ir leidžia įšilti žemei. Ir ten visad mėgsta augti dilgėlės, garšvos bei kitos valgomos „piktžolės“. Iš tiesų, jeigu jau žiema itin užspaudžia smegenis, valgomų augalų galima rasti ir po sniegu ar ant sniego, bet kovo mėnesį jau tikrai prasideda valgomas sezonas.
Visų pirma, kol dar žemė nėra pakankamai įšilusi, aš einu tikrinti daržo – ten, pernykštėse lysvėse, visad galima rasti žalumynų. Jei daržo iš rudens neperkasinėjate, būtinai rasite nenušalančių žliugių, trikerčių žvaginių, bepradedančių leisti lapelius kiaulpienių, notrelių, iš rudens išdygusių kalendrų, medetkų daigų, paliktų žiemoti petražolių lapelių, netyčia paliktų morkų ar svogūnų žalumos.
Vėliau, iš pernykščių lapų pradeda kišti snapelius laukiniai česnakai, jų galima rasti ir didesnio atodrėkio metu žiemą, bet pavasarį jų laiškeliai reiškia tikrąjį pavasarį…
Berinkdama česnakus, netyčia nuvertusi sudžiuvusių lapų sluoksnį, randu ir besirąžančias po žiemos miego raktažoles, vieną kitą plautės pumpurėlį. O kartais, gerai įšilusiame plotelyje ir pačius mėlynus bei rožinius plaučių žiedus – jos vis lenktyniauja su žibuoklėmis, kuri pirma pražys.
Į česnakus iš pirmo žvilgsnio panašūs ir tuo pat metu pradėję dygti paprastųjų vištapienių laiškeliai – patys laiškeliai nelabai skanūs, bet galima valgyti jų svogūnėlius. Vienur kitur jau pradeda augti ir tramažolės – jų ūgliukai kartūs, labiau tinkami kaip prieskonis, bet kol žalumos taip mažai, skanu ir juos pakramsnoti. Pievose sužaliuoja pirmieji builių ir kmynų lapeliai.
O kuomet prasideda pirmosios naktys be šalnos bei saulė sušildo bent jau žemės paviršių, pradeda augti tikrasis maistas – dilgėlės, garšvos bei kiaulpienės. Visos dar pašiurpusios bei pamėlusios nuo šalčio, bet nuplikius bei staigiai atšaldžius, tampa ryškiai žalios ir apetitiškos.
Beje, šiemet nuplikius pirmąsias dilgėles, skystis liko violetinis, toks kokiame anksčiau liepdavo maudyti naujagimius – su kalio permanganatu. Aš visad plikydama dilgėles pasilieku jų „plikalą“ – vandenį likusį po plikymo, ir išgeriu jį kaip arbatą, pilu į sriubas arba bent išsiskalauju plaukus, dar galima ir gėles lieti.
Atšilus žemei, galima pradėti kasti šaknis – krienų, kiaulpienių, trūkažolių (cikorijų), varnalėšų. Aišku, reikia žinoti kur jų rasti, bet iš kiaulpienių, varnalėšų bei trūkažolių šaknų galima pasigaminti puikios kepenis valančios kavos. O jei jau įlindote į daržus ir ten radote sudygusį varputį, neišmeskite jo šaknų – sudžiovinus bei sumalus, galima pasidaryti miltų pakaitalą duonai ar sausainiams – ir sveika ir skanu, ir šaknys antrą kartą nesudygs. Ir dilgėlių šaknys tam tinkamos.
Atgyja ir medžiai – prasideda sulos leidimas. Anksčiau pradedama leisti klevų sula, vėliau – beržų. Sakoma, kad labai skani uosialapių klevų sula, tik reikia surasti sveiką medį. O kadangi uosialapiai yra naikintini invaziniai augalai, tai iš jų galima leisti sulos kiek tik norite. O jei užeisite į lazdynyną, po kojomis paieškokite pernykščių riešutų – dabar jų dar daug likę, pati radau. O dar geriau – pasirinkite lazdyno vyriškųjų žiedų – žirginėlių. Juos sudžiovinus ir sumalus gausite puikų miltų pakaitalą ar papildalą duonai (žinau, kad tokio žodžio nėra…), surinktos žiedadulkės nudažys patiekalus – ryžius, košes, blynus – geltonai, o sudžiovintus pamirkius šokolade ir sušaldžius gausite puikius gamtinius vafliukus.
Dar nerašiau ką galima pasigaminti iš pirmųjų žalumynų, kol jų tiek mažai. Dabar labai išpopuliarėjo žalieji kokteiliai, tai, aišku, visi puola dėti į juos žalėsius. Man tie kokteiliai nelabai patinka, nes aš manau, kad dantys mums duoti, kad kramtytume maistą. Ir jei daugiau kramtysime, jie mažiau ges.
Bet yra ir kitas dalykas – ragaudami bei kramtydami kiekvieną augalą, mes pajaučiame jo skonį bei taip galime atsirinkti augalus, kurie mums tinka, reikalingi, arba atvirkščiai – gali pakenkti. Juk visi šie laukiniai augalai yra gana stipriai veikiančios vaistažolės, ne tik maistas ar prieskonis. Susmulkinus bei sumalus viską į kokteilį, mes nepažinsime atskirų žolių skonio, nejausime, kiek mums jų užtenka ir ar iš viso verta jas valgyti, arba gerti. Ir kiekvienais metais mūsų organizmo poreikiai gali skirtis, vienu metu reikia vienų medžiagų, kitu – kitų.
Aš, pavyzdžiui, anksčiau mėgdavau kramtyti garšvas, dėdavau į sriubas, salotas, o dabar antrus metus net nuo kvapo pykina. Vadinasi, organizmas sako, kad man dabar garšvos nereikia. Tai ir jums siūlau, pirma susidraugaukite su pavasariniais žalumynais, pažiūrėkite, kurie skanūs, o kurių negalite valgyti, pastebėkite, kiek galite suvalgyti, o tik paskui malkite kokteilius.
O tie, kas kaip ir aš nedaro kokteilių, surinktomis žolelėmis gali barstyti patiekalus – salotas, kiaušinienes, sumuštinius,košes. Juk tų žolelių dar tiek mažai, ir jos pačios tokios smulkios, kad kol kas jas galima valgyti tik kaip prieskonius. O jei pavyksta susirinkti porą saujų, galite pasigaminti žalio vitamininio sviestuko ar varškytės, žolelių pesto padažą ar žalią naminį majonezą.
O čia ir keli receptai:
Žalias vitamininis sviestas
200 gr sviesto
Kelios skiltelės česnako
Sauja žalumynų (laukinių česnakų, žliugių, tramažolių, pienių, dilgėlių, ar kitokių)
Šaukštelis citrinos sulčių
Druskos, pipirų
Sviestą palaikykite kambario temperatūroje kad suminkštėtų, išsukite su druska, pipirais, citrinų sultimis, sudėkite smulkiai susmulkintus žalumynus bei česnakus ir viską gerai pertrinkite. Taip pat galite daryti ir su varške.
Piktžolių pesto
Pora saujų įvairių žalumynų
Porą šaukštų saulėgrąžų arba lazdyno, žemės, graikiškų riešutų
Kelios skiltelės česnako
Pusės citrinos sultys ir nutarkuota žievelė
Keli šaukštai aliejaus
Tarkuoto kieto sūrio
Druskos, pipirų
Žalumynus, česnakus, saulėgrąžas arba riešutus bei citrinos sultis ir žievelę sutrinkite kombainu arba smulkintuvu, baigdami supilkite aliejų, padruskinkite, papipirinkite ir sudėkite sūrį. Tinka su makaronais, kaip salotų padažas, galima tepti ant duonos ar skrebučio.
Lazdynų žirginėliai šokolade
Lazdynų žirginėlius išdžiovinkite, šiltoje vietoje užtenka per naktį. Karšto vandens vonelėje ištirpdykite gerą šokoladą, kiškite po vieną žirginėlį į karštą šokoladą ir dėkite ant grotelių ar kepimo popieriaus. Geriausiai stingdyti šaldytuve. Turėsite puikių vaflinių saldainių. Tik atsargiai kas alergiškas žiedadulkėms!
