Į mūsų šalį dažniausiai įvežama būtent Kinijos ūkiuose užauginta nilinė tilapija. Bet ar tikrai ši žuvis yra nesaugi ir verčiau jos atsisakyti?
Blogiau nei mėsainis?
Tilapija yra populiari žuvis. Pavyzdžiui, JAV ji yra ketvirta pagal populiarumą jūros gėrybė, kurią lenkia tik krevetės, lašiša ir tunas skardinėje.
Tačiau kai kurie JAV dietologai, remdamiesi tyrimais, mano, kad tilapija gali būti netgi labiau nesveikas maistas už kiaulieną.
2008 metais Veik Foresto universiteto medicinos mokyklos tyrėjai aiškinosi, kiek riebiųjų rūgščių yra populiariose žuvyse. Nustatyta, kad sveikatai naudingų omega-3 riebalų rūgščių, kurios pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, yra naudingos atminčiai bei sumažina riziką susirgti Alzheimerio liga ir diabetu, tilapija turi mažiau nei, pavyzdžiui, skumbrė ar lašiša.
Maža to, mėsainis su liesesne kiauliena, pasak tyrėjų, yra sveikesnis pasirinkimas nei 100 g nelaisvėje užaugintos tilapijos.
Taip yra todėl, kad ūkiuose užaugintoje tilapijoje gausu arachidono rūgšties, kuri būtina organizmo ląstelių atsistatymui, bet kartu siejama su tokiais smegenų sutrikimais, kaip Alzhaimerio liga, ir gali paskatinti uždegiminius procesus.
Ištraukta iš konteksto
Tačiau tyrimui vadovavęs psichologijos ir farmakologijos profesorius Floydas Chiltonas nuramino, kad tilapijos palyginimas su kiauliena buvo ištrauktas iš konteksto.
„Nenorėjome tilapijos įvardyti kenksminga. Mūsų tikslas buvo suteikti vartotojams kuo daugiau žinių apie žuvį, – paaiškino mokslininkas. – Jeigu jūsų daktaras liepia valgyti daugiau žuvies, tiesiog rinkitės ją kuo įvairesnę, turinčią daug omega-3 ir venkite to, kas gali sukelti uždegimą“.
Išties tilapijoje yra tiek pat omega-3, kiek ir kai kuriuose kituose jūros produktuose – skumbrėje ar tune, taigi, pasak mitybos specialistų, jos nereikėtų ir vengti.
Pašarui naudotas mėšlas
Taigi valgyti tilapiją ir valgyti kiaulieną nėra tas pats. Tačiau internete sklando gandai, kad Kinijos fermose auginamos tilapijos yra šeriamos gyvulių mėšlu.
2009 m. JAV Ekonominių tyrimų agentūra atliko tyrimus ir nustatė kai kurių nerimą keliančių faktų apie Kinijos ūkiuose auginamas jūros gėrybes. Paaiškėjo, kad dauguma Kinijos ūkių ir maisto perdirbimo įmonių veikia pramoniniuose šalies rajonuose, kur vanduo, oras ir dirva yra smarkiai užteršti pramonės nuotekomis ir transporto išmetamaisiais teršalais.
Tyrime taip pat teigta, kad Kinijoje įprasta gyvuliams ir naminiams paukščiams leisti laisvai ganytis, jų išmatų nedraudžiama palikti laukuose arba naudoti kaip žuvų pašarą.
Departamentas rėmėsi JAV Maisto ir vaistų administracijos (MVA), kuri yra atsakinga už jūros produktų patikrą, surinktais duomenimis.
Paviešinus tyrimo duomenis įvairios žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad kinai nevaldomai naudoja gyvulių mėšlą, kaip pašarą vandens ūkiuose, ypač augindami tilapijas.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tyrimo išvadose nebuvo atskirai minimos tilapijos. Iš tiesų nei MVA, nei Ekonominių tyrimų agentūros atstovai negalėjo patvirtinti, kad Kinijos ūkiuose auginamas tilapijas įprasta šerti gyvulių išmatomis.
Aptiko pavojingų teršalų
Nerimą sukėlė ir tai, kad Monterėjaus įlankos akvariumų tyrimo instituto specialistai Kinijoje užaugintas tilapijas 2006 metais pavadino vengtinomis, pasiūlę rinktis Ekvadore, JAV ir Kanadoje užaugintą žuvį.
Instituto mokslininkai Wendy Norden ir Brianas Albaumas „FoxNews“ portalui teigė, kad tilapijos pripažintos pavojingomis ne tik dėl prasto jų šėrimo – žuvų negalima šerti gyvūnų išmatomis, bet ir dėl didelio užterštumo. Kinijos ūkiuose užaugintos žuvies mėginiuose aptikta chemikalų, antibakterinių vaistų bei žaliojo malachito, naudojamo popieriui, odai ir šilkui dažyti.
Vis dėlto dabar padėtis pasikeitė, ir institutas Kinijos fermose užaugintas tilapijas pripažino gera alternatyva, nes pagerėjo jų auginimo ir šėrimo sąlygos. Bet perspėjama, kad vis dar stebima, ar žuvis neužteršta antibiotikais, žaliuoju malachitu ir metiltestosterono hormonais, naudojamais Kinijoje auginant tilapijas.
Paplitusi tilapija iš Kinijos
Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė, kad pasakojo, kad mūsų šalyje dažniausiai parduodama Kinijoje užauginta nilinė tilapija.
Į Lietuvą dažniausiai ši žuvis patenka ne tiesiogiai iš augintojų, bet iš kitų šalių, daugiausiai Europos Sąjungos. Pavyzdžiui, pernai tiesiogiai iš trečiųjų šalių tilapijos į mūsų šalį įvežta nebuvo.
Informacija apie tai, ar žuvis buvo užauginta, ar sužvejota jūroje, vandenyne arba gėluose vandenyse turi būti pateikiama ir galutiniam vartotojui.
Baimintis, kad ant lietuvių stalo patenkanti žuvis gali būti kenksminga sveikatai, nereikėtų. Kaip teigė J.Kondrotienė, žuvis ar kiti gyvūniniai produktai gali būti importuojami tik iš teisės aktais nustatytų trečiųjų šalių ir tik iš ES maisto saugą kontroliuojančių institucijų patvirtintų įmonių, kurios turi leidimus eksportuoti produktus į ES rinką.
Produktai negali būti įvežami be oficialaus veterinarijos gydytojo trečiojoje šalyje išduoto originalaus veterinarijos sertifikato. Be to, į ES įvežama žuvis ir kiti produktai pasienyje patikrinami. Tikrinami ne tik siuntų dokumentai, bet ir paimami mėginiai mikrobiologiniams, parazitologiniams, radiologiniams ir cheminiams tyrimams.
Kokie tyrimai bus atliekami, priklauso nuo žuvies rūšies ir jos apdorojimo būdų. Pavyzdžiui, jeigu tai – užauginta žuvis, tiriama, ar nėra farmakologinių preparatų liekanų arba neleistinų medžiagų, tarkim, žaliojo malachito.
Dukart rado teršalų
Pernai į Lietuvą iš trečiųjų šalių buvo įvežtos 1309 žuvies ir jos produktų siuntos bei atlikti 759 įvežtų žuvininkystės produktų mėginių tyrimai. Daugiausiai tirta, ar produktuose nėra sunkiųjų metalų, lakiųjų azoto bazių, histamino, parazitų.
Anot veterinarijos gydytojos, tik du mėginiai neatitiko nustatytų reikalavimų: viename nustatytas padidintas kadmio kiekis, kitame – padidintas fosforo kiekis. Nesaugių tilapijų ar jų produktų į Lietuvą 2014 metais įvežta nebuvo.
Gydytoja J.Kondrotienė teigė, kad ne tik kiekviena valstybė vykdo valstybinę maisto produktų kontrolę, bet ir ES veikia Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), kuri informaciją apie nustatytą nesaugų maisto produktą ar žaliavas, operatyviai išplatinama visose valstybėse.
Iš viso gauti du RASFF pranešimai dėl į ES iš Kinijos įvežamų sušaldytų nilinių tilapijų, Vieną kartą Ispanijos kompetentinga institucija sulaikė šių įvežamų žuvų siuntą dėl klaidingos deklaracijos, kitą siuntos nepraleido Vokietijos kompetentingos institucijos nustatytų farmakologinių preparatų liekanų – sulfonamidų.
Jeigu patikrinus importuojamą produkciją nustatoma, kad ji neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų, siunta turi būti grąžinta arba nukreipiama sunaikinti.
Nepraleiskite naujienų – lankykitės lrytas.lt svetainėje „SKONIS“ arba tapkite mūsų draugu „Facebook“.
