Atradimas įvyko tuomet, kai žūtbūt užsimaniau šaltienos, bet prekybcentry, paskaičiusi sudėties etiketę, greitai padėjau pakuotę atgal į lentyną.
Tame prekybos centre nebuvo „kertinių“ produktų – tradicinių galvų ar kojų, bet šaldytuve pamačiau dailias karkas. Kadangi tai irgi kaulėta dalis, šaltiena turėtų pavykti, pamaniau. Ir neklydau, ji gavosi standi, soti ir labai gardi. O kaip pavyko pagaminti tokią skaidrią, skaitykite recepte.
Proporcijų šaltienoje nelabai yra, tad aprašysiu kelis svarbius niuansus:
1. Mėsą būtinai gerai nuplaunu.
2. Sudėjus į puodą, pilu vandenį, kol mėsa visiškai panyra.
3. Pildama vandenį matuoju jo tūrį, tai svarbu skaičiuojant druską.
4. Kad būtų ne per sūru, bet ir ne prėska, 1 litrui vandens skaičiuoju 1 arbatinį šaukštelį druskos.
5. Naudoju greitpuodį, bet tinka ir paprastas puodas su sandariu dangčiu.
Puodą be dangčio su šiuo turiniu perkeliu ant viryklės, jungiu didžiausią kaitrą, užvirus nugriebiu putas (jei susidaro) ir tuomet įdedu 1 morką ir 1 didesnį svogūną. Neluptus! Būtent svogūno lukštas suteikia sultiniui skaidrumo, o morką naudoju papuošimui.
Morką verdu iki suminkštėja, tuomet į puodą dedu 2–3 lauro lapus, dengiu dangtį, iki minimalios sumažinu kaitrą ir verdu 1–1,5 valandos (paprastame puode 2,5–3 valandas arba kai akivaizdžiai matosi nuo mėsos atsiskyrę kaulai).
Mėsą ištraukiu ir palieku atvėsti, tuo metu nukošiu sultinį, į nukoštą presu įspaudžiu 2–3 česnako skiltis ir plonais griežinėliais supjaustau nuluptą morką.
Mėsą su visa oda supjaustau postambiais gabalai, kartais plėšau juostelėmis.
Į indą, kuriame stangdinsiu šaltieną, dedu ploną sluoksnį morkų (galima ir konservuotų žirnelių, virtų kiaušinių), jas užpilu keliais šaukštais sultinio ir dedu į šaldiklį 5–7 minutėms, tai garantuoja, kad morkos neiškils į paviršių.
Ant morkų dedu mėsą ir lėtai supilu sultinį. Nešu į šaldytuvą.
Valgome su rugine duona ir aštriais krienais. Tinka ir garstyčios ar majonezas ar abiejų mišinys.
O močiutės sesuo, balių gaspadinė, gamindama šaltieną manęs visad prašydavo prikarpyti popierinių snaigių, tik niekaip nebepamenu, kaip ji jas naudodavo. Gal pamenate jūs? Brūkštelkite komentarą, jei žinote. Ačiū.
