Gaminu saldųjį su braškėmis, o sūrųjį – su svogūnais ir aitriais prieskoniais. Šį pagardą ir gaminau šiandien, kasmet jo verdu vis daugiau, nes atradau jį ne tik kaip padažą kepsniams, žuviai arba gardų sūrių ar traškučių pagardą, tačiau pernai, ruošdama mėsą kepti ant žarijų, įmaišiau kelis šaukštus į marinatą.
Rezultatas pranoko visus lūkesčius, bet viską galima paaiškinti logiškai – pagarde esanti rabarbarų rūgštis minkština mėsą, aliejus aptraukia plėvele, kuri neleidžia mėsai kepant džiūti, svogūnų prieskonis visad puikiai tinka, o dar rudasis cukrus, obuolių actas...
Darbo yra, tačiau pasitelkus buitinę techniką viskas pavyksta pakankamai greitai. Svarbūs keli momentai – kruopščiai nulupti rabarbarai ir rudasis cukrus. Likę plaušai nesusimals ir gadins tekstūrą, o baltasis cukrus nesuteiks pikantiško skonio.
Taip pat netiks mėlynieji svogūnai, jie nudažo pagardą nemalonia akiai spalva.
1,5 l pagardo gaminu iš:
- 1 kg rabarbarų
- 0,5 kg svogūnų
- 150 g rudojo cukraus
- 200 ml obuolių acto
- 150 ml tyro kokybiško aliejaus
- 60 g druskos
- 1 šaukštelio kalendrų grūdelių (nebūtinai)
- 2 šaukštelių Provanso žolelių mišinio
- 0,5 šaukštelio aitriųjų paprikų miltelių
Rabarbarus ir svogūnus nulupu ir supjaustau virtuvinio kombaino pjaustykle, pjaustau atskirai, nes rabarbarus verdu žymiai trumpiau.
Dideliame puode įkaitinu aliejų ir sudedu svogūnus, pamaišau. Taip pat beriu kalendrų grūdelius.
Sumažinu kaitrą, dengiu dangtį ir palieku troškintis 10–12 minučių. Tuomet supilu actą, rabarbarų gabaliukus, cukrų, druską ir prieskonius ir lėtai maišydama verdu iki viskas suminkštėja.
Imu trintuvą ir viską sumalu iki vientisos konsistencijos.
Padidinus kaitrą lukteliu iki pradės kunkuliuoti ir nedelsiant supilstau į švarius stiklainius. Užsuku hermetiniais dangteliais ir palieku atvėsti.
Laikau rūsyje. Atidarius stiklainį jau laikau šaldytuve, puikiai laikosi iki 3 savaičių.
