Jeigu paieškosite šio recepto internete, visur rašomos keistos proporcijos, pvz. viename recepte reikės 6 kg agurkų, kitame 7 kg, bet juk retai kada šiltnamyje uždera būtent tiek agurkų. O ir reto dydžio puodo reikia tokiam kiekiui ruošti vienu ypu.
O kadangi su matematika ne itin draugauju, vieną dieną su drauge susėdome ir suskaičiavome kiek ko reikia vienam kilogramui agurkų. Ir iš nuostabos nusišypsojau, tai juk tokios pačios proporcijos, kuriomis ruošiu ir cukinijų juostas. Tik cukraus agurkams naudoju truputį mažiau.
Primenu pagrindines taisykles, kurių laikantis tikrai džiaugsitės traškiais agurkėliais žiemą:
jokio vandens sąlyčio su konservais, niekur.
tik nauji dangteliai, jei stiklą galime idealiai išplauti ir dezinfekuoti iškaitinant, tai naudotuose dangteliuose (ypač atidarytuose peiliu), klastingai tūno rūdys, dangteliai dažnai būna nebe pilnai hermetiški, tad kam rizikuoti, jei per išpardavimus jų galima nusipirkti ir po 5 centus.
druska – tik rupi, nejoduota. Cukrus tinka ir rudasis nerafinuotas, ir baltas. Saldikliai ir medus, deja, netinka.
Pirmiausia kruopščiai išplaunu agurkus ir palieku juos ant virtuvinio rankšluosčio pilnai išdžiūti.
Supjaustau juos peiliu ar figūrine pjaustykle bent 0,5 cm griežinėliais ar kubeliais, stambesni gabaliukai būna traškesni. Supjaustytus agurkus pasveriu ir tuomet vienam kilogramui agurkų skaičiuoju:
- 1 v. š. druskos;
- 5 v. š. saulėgrąžų ar žemės riešutų aliejaus;
- 200 g balto cukraus;
- 100 ml 9% acto rūgšties arba 150 ml 6% obuolių acto;
- 8-10 skiltelių česnako;
- 0,5 a. š. čili pipirų dribsnių (arba 0,5 a. š. čili ar kajeno miltelių).
Pirmiausia ant agurkų suberiu druską ir palieku bent kelioms valandoms, per tą laiką agurkai išleis sultis.
Tuomet suberiu cukrų, supilu actą ir vos vos pašildytą aliejų, tai pagreitina cukraus tirpimą, kurio, nepašildžius aliejaus, kartais lieka ant indo dugno. Sudedu griežinėliais pajustytus česnakus, beriu dribsnius ir viską kruopščiai sumaišau. Palieku 6-8 valandoms, karts nuo karto pamaišydama.
Į paruoštus stiklainius didesniu šaukštu sudedu agurkus, sklidinai užpilu skysčiu iš indo, užsuku ir dedu į tamsią, vėsią vietą. Jei vėsios vietos (rūsio) neturite, dėkite į spintelę, kurios nepasiekia saulė ir dirbtinis apšvietimas.
Tikrai taip, agurkų ir stiklainių kaitinti nereikia, o konservai puikiai išsilaiko dėl to, kad jie buvo ruošiami, nenaudojant vandens, tik konservantus.
Valgome kaip garnyrą, bet jei kas nors paragauja prieš tiekiant karštą patiekalą, agurkų dažniausiai nebelieka…
Skanios žiemos!
Receptu pasidalijo „Kūmutės virtuvė“
