– Papasakokite apie save, kur gyvenate, kuo užsiimate?
– Man 24 metai, gyvenu Šiaurės Norvegijoje jau virš 10 metų, čia atsikraustėme su visa šeima – tėtis, mama ir brolis. Esu baigusi ekonomikos ir verslo plėtros bakalaurą, ketinu rašyti civilinės ekonomikos magistro baigiamąjį darbą. Taip pat analitike vienoje įmonėje, kuri prižiūri skirtingų bankų kortelių ir sąskaitų naudojimą, pervedinimus, čia mes stabdome sukčius.
– Kada pajutote poreikį keistis? Kiek svėrėte? Ar bandėte lieknėti savarankiškai? Kodėl nepavyko?
– Poreikį keistis pajutau, kai aptemptos džinsinės kelnės, pirktos praeitą vasarą, lengvai nebeužsisegė. Tuo metu svarstyklė rodė apie 82 kilogramus, savijauta buvo bloga ir labai mažai pasitikėjimo savimi. Matydama, kokių rezultatų galima pasiekti su Brigita, vis užsimindavau mamai, kad reikia mums programos, kad mamai patiktų dirbti kartu su Brigita. Taip per porą savaičių vis užsimindavau mamai, kol ją sudominau ir mes kartu užsiregistravome darbui su Brigita.
– Kaip vertinate mamos pasiekimus? Ar visos kelionės metu padėjote viena kitai? Jos išsikeltas tikslas buvo labai didelis, ar tikėjai, kad jai pavyks numesti daugiau kaip 40 kilogramų?
– Taip, mes su mama pradėjome šį kelią kartu, ir koja kojon ėjom visą kelionę. Jeigu buvo viena ar kita diena, kai jėgų nebuvo ar tiesiog norėjosi pagulėti ant sofos, viena kitą išsitempdavom į sporto salę, o vėliau kartu jausdavomės gerai ir pasikrovusios energijos.
Mama daug metu bandė visokias dietas, tai vienas, tai kitas, kurios, žinoma, sumažino svorį, bet rezultatas būdavo trumpalaikis. Dėl to aš vis jai užsimindavau apie Brigitą, rodydavau jos klienčių nuotraukas „Instragram“. Tikrai matėsi, kad viskas yra įmanoma net ir tada, jei svoris labai didelis, ar kai tau nebe 20 metų.
Vis jai pasakojau, kad čia nėra kažkokia kankynė, kad nereikės badauti ar labai daug pinigų išleisti produktams ir maistui, kuris nepatinka. Sakiau, kad valgysi, tai ką turim namuose, pamatysi. Taip ir tęsėsi mūsų darbas su Brigita ne vieną mėnesį.
Mamos pasiekimas yra kažkas wow, aš vis dar žiūriu į ją ir stebiuosi, grožiuosi. Aš tikėjau, kad ji pasieks gerų rezultatų, kol bus užsispyrusi ir nesustos. O ji taip ir padarė, nesustojo ir ėjo pirmyn, pas ją mačiau daug daugiau ryžto, stiprybės ir užsispyrimo nei pati turėjau.
– Ar prieš tai laikėtės kitų dietų ir sporto programų? Palyginkite ankstesnes patirtis su programa, kuri padėjo pasiekti savo tikslą ir palaikyti pasiektus rezultatus?
– Kitos dietos yra neprilygstamos šiai programai, čia ne dieta, čia – gyvenimo būdo keitimas, susidraugavimas su maistu ir sportu. Kitoks požiūris į maistą ir judesį. Aš nesilaikiau dietų, bet esu bandžiusi kai kurias mitybos taisykles pritaikyti sau, kaip, pavyzdžiui, mažiau cukraus ar miltinių produktų, daugiau sporto.
Bet atsisakius tik miltų ar cukraus pasiekti didelių rezultatų pasiekti nepavyks, gyvenimo kokybė nepagerės. Taip pat sportavau savarankiškai, atlikdavau pratimus, kuriuos išmokau anksčiau, užmačiau internete.
Bet supratau, kad šito man nepakaks, jei noriu pasiekti didesnių rezultatų ir pokyčių, kadangi informacijos internete labai daug ir labai skirtingos, nebežinai, kas tikra, kas ne ir kuo tikėti.
Todėl kai pradėjau darbą su Brigita, ji sudėliojo visus taškus ir labai lengvai paaiškino, sudarė mitybos taisykles, kurių reikia laikytis.
Pagal mano išsikeltus tikslus ji taip pat sudarė sporto programą su video paaiškinimais, kaip pratimus atlikti taisyklingai. Tad čia net nėra ko lyginti.
Anksčiau buvau išbandžiusi kitos trenerės, kurią radau per „Instagram“, programą. Ji taip pat siūlė maisto ir sporto programas ir planus, darbą kartu. Tačiau nebuvo individualaus bendravimo, patarimų ir pritaikymo kiekvienam. Maisto programą sudarė 4 skirtingi receptai per dieną, buvo siūlomi produktai, kuriu gal net nenaudoji ar nemėgsti. Su tokia programa buvo daug streso vien jau dėl mitybos, valgymo planavimo ir gaminimo, o su Brigitos programa galėjai valgyti tai, ką turi šaldytuve ir kas patinka. Nebuvo sunku ir pagaminti visai seimai vakariene ar pietus, nors namiškiai ir nesilaikė jokios programos.
– Kaip susiradote Brigitą? Ar ilgai svarstėte? Ar nebijojote, kad nepasieksite tikslo?
– Brigitą radau per „Instagram“, kai vienas sekamas žmogus pasidalino jos profiliu. Pamačius jos klienčių rezultatus galvojau, kad tikriausiai tos moterys kankinasi, kad galėtų tokių rezultatų pasiekti, nieko nevalgo ir lieja prakaitą visą dieną.
Bet susisiekus su Brigita pamačiau, kad taip nėra. Susidomėjau sužinoti jos paslaptis. Pirmomis dienomis, savaitėmis gal ir buvo baisu nepasiekti rezultatų, bet kai įsivažiavau į rimtą, svoris tirpo, kūnas stiprėjo ir savijauta gerėjo, supratau, kad jeigu taip ir toliau, pasieksiu norimą tikslą.
Taip pat supratau, kad skaičiai svarstyklėse nebūtinai yra didžiausiais tikslas. Svarbiausia, kaip pati jaučiuosi savo kūne.
Brigita visada buvo pasiekiama telefonu, gaudavau jos balso žinutes, atsakymus į klausimus, ji vis motyvavo. Manau, kad būtų sunku nepasiekti tikslo, jeigu esu pasiryžęs darbui ir nusiteikęs klausyti Brigitos. Daug ką keičia atsakomybe prieš kitą žmogų, o ne vien prieš save.
– Nuo ko prasidėjo pokyčiai? Kaip teko keisti gyvenimo būdą, mitybą, įpročius ir pan.?
– Pokyčiai prasidėjo nuo mitybos taisyklių mokymosi, sporto įtraukimo į kasdienybę. Informacija gana greitai susidėjo į lentynas galvoje. Pasikeitė gyvenimo būdas, pradėjau prisižiūrėti, ką valgau, pasiplanuoti maisto racioną.
Sportas irgi tapo įpročiu – reikia 3 treniruočių šią savaitę, tai eini ir sportuoji. Vėliau nebebuvo noriu ar nenoriu, tiesiog reikia. Reikia – noriu daugiau energijos, noriu geriau jaustis vėliau. Kai pajunti įdedamų pastangų naudą, rezultatus, tuomet daug lengviau prisiversti tai padaryti, net kai ir nesinori. Brigita sakė, kad jeigu neturi šiandien motyvacijos sportuoti, tai eik sportuoti be jos.
– Ar darbas per atstumą su trenere nekėlė sunkumų?
– Darbas per atstumą nekėlė sunkumų. Brigita labai dažnai parašydavo, pasiteiraudavo, kaip sekasi. Buvo visą laiką prieinama, su ja nebuvo sunku bendrauti.
– Kaip pasikeitė mityba – ką išbraukėte iš meniu, o ką įtraukėte? Ar nebijojote, kad teks valgyti gal ne taip skaniai, kaip iki tol?
– Iš savo meniu išbraukiau labai mažai. Tik sumažinau porcijas, o dažniausiai valgydavau tai, kas man skanu ir ko norisi. Įtraukiau daugiau daržovių prie beveik kiekvieno patiekalo. Valgiau mažiau, bet neatsisakiau angliavandenių ir miltinių patiekalų, todėl jų taip pat nepasigedau. Visada valgiau skaniai ir sočiai, o pavalgiusi jaučiausi gerai, neapsunkusi.
– Kas buvo didžiausias atradimas mityboje, gal atradote naujų produktų, receptų?
– Tikriausiai didžiausiais atradimas buvo grūdėta varškė. Ji tinka prie visokių patiekalų, iš jos gali daug visko pagaminti. Tai puikus baltymų šaltinis, Brigitos receptų knygoje radau daug idėjų, ką gaminti su varške.
– Per kiek laiko pamatėte/pajutote pirmuosius pokyčius?
– Pokyčius pamačiau per pirmas savaites, kadangi kiekvieną savaitę buvo pildoma progreso lentelė. Tuomet greit pasimatė, kad išmatavimai ir skaičiai svarstyklėse greitai pradėjo mažėti. O po mėnesio galėjau matyti didelius pasikeitimus ir nuotraukose. Ataskaitos ir progreso aptarimas su trenere buvo svarbi programos dalis.
– Ar iš karto juos pastebėjo ir aplinkiniai?
– Draugas pastebėjo pokyčius greitai, jis man dažnai sakydavo, kad atrodau pasikeitusi, nors pati to gal dar ir nemačiau, kol negaudavau savo nuotraukų palyginimo.
– Kaip pasikeitė svoris ir savijauta?
– Svoris sumažėjo beveik 12 kilogramų, tai visai nemažai kilogramų. Pokyčius pamačiau ant rūbų, kurie prieš tai veržė, dabar tiko idealiai. Savijauta irgi pasikeitė, įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, geriau jaučiausi savo kūne. Buvo dar geriau, kai nuėjau į parduotuves ir pasimatavau kokį rūbą, kuris taip pat tiko, atrodė gerai ir, svarbiausia, su kuriuo jaučiausi gerai.
– Ar tęsiate ir dabar tai, ko išmokė Brigita? Ar daug laiko programos metu skyrėte sportui?
– Tęsiu ir stengsiuosi tęsti toliau ir laikytis iš Brigitos išmoktų taisyklių.
Aišku, galimai viskas nebus pagal pilną programą, kadangi nebėra Brigitos priežiūros, kuri vis parašo ir pastumia pirmyn. Tačiau taisykles jau įsiminė ir, pavyzdžiui, maisto produktus renkuosi automatiskai. Nes pasikeitė mano įpročiai ir mąstymas per tą programos laikotarpį.
Per savaite turėdavau 3 būtinas treniruotes, kurios buvo skirtos sportui su svoriais ir kardio, o kitomis dienomis galėjau sportuoti, jei tik turėjau noro ir laiko. Taip pat galėjau pagal save pritaikyti ir treniruočių trukmę, kiek laiko tą dieną galėjau skirti sportui. Ne visada galėdavau skirti valandą jėgos treniruotei, todėl kartais turėdavau trumpesnes treniruotes.
– Kaip jaučiatės dabar, matydama save tokią, kokia buvote prieš programą?
– Gerai, mintyse, pažiūrėjusi į nuotraukas, darytas prieš pokyčius, net sunku suvokti, kad buvau taip apleidusi savo kūną. Labai džiaugiuosi savimi ir savo pokyčiais.
– Ar leidžiate sau pasilepinti?
– Leidžiu sau pasilepinti, manau, svarbu palepinti save, bet tuo pačiu ir suprasti, kad tai gali daryti ne per dažnai. O jei pasilepini, tai dar nereiškia, kad viskas sugadinta. Svarbiausia visas kitas dienas laikytis rutinos.
– Ką patartumėte kitoms moterims, kurios nesiryžta pradėti keistis?
– Kaip ir patariau mamai, taip ir kitoms, patariu parašyti Brigitai. Kai nori pradėti keistis, reikia žmogaus, kuriuo gali pasitikėti. Reikia, kad kažkas padėtų išfiltruoti informaciją ir pasakytų, kad turi daryti taip, o ne kitaip. Taip pat svarbu turėti, kas tave pastumtų eiti toliau, ypač kelio pradžioje ir palaikytų motyvaciją eigoje. Man pasisekė, kad kartu nusprendė keistis ir mama. Su ja kartu viską darėme ir išgyvenome. O Brigita mus daug išmokė, palaikė ir skatino toliau siekti savo tikslo.
Tikras pavyzdys ir motyvacija kitoms
Sporto trenerė ir mitybos ekspertė Brigita Petrulė neslėpė, kad šios abiejų moterų istorijos jai ypatingos.
„Per tiek metų su klientėmis dar neteko vienu metu dirbti su mama ir dukra. Tai tikrai įdomi, išskirtinė ir ypatinga patirtis.
„Kristinos dukros išsikelti tikslai, aišku, buvo mažesni, lyginant su mama, bet vis tiek buvo įdomu palyginti, kiek kiekviena įdeda pastangų, koks dienos aktyvumas, treniruočių atlikimas ar mitybos taisyklių laikymasis.
Jos buvo ir yra viena komanda, viena kita palaiko šiame kelyje, aš buvau komandos treneris. Bendraujant per nuotolį kiekvienai dalinau individualius patarimus, labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiomis moterimis, jos tikras pavyzdys ir motyvacija kitoms.
Taip pat noriu priminti, kad jeigu neturi motyvacijos sportuoti, sportuok be motyvacijos, tikrai negalime kiekvieną dieną būti motyvuoti, juk gyvenimas būna visoks, tad reikia išmokti stengtis, rūpintis savimi ir siekti savo tikslų ne tik saulėtomis dienomis“, – pasakojo B. Petrulė.
