Planetai kenkia galvijai
Atidžiai laikantis planetai palankios dietos, kurią daugiausia sudaro vaisiai, daržovės ir nesmulkinti grūdai, priešlaikinės mirties rizika sumažėja beveik trečdaliu. Taip pat labai sumažėja planetą niokojančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, nustatyta naujame tyrime.
„Valgyti daugiau augalinio, mažiau gyvulinio ir perdirbto maisto yra geriau ir žmonėms, ir planetai. Atlikto tyrimo dokumentuose matome tą pačią žinią: planetos sveikatai ir tvarumui palankaus mitybos modelio laikymasis yra susijęs su reikšmingu mirtingumo dėl bet kokių priežasčių sumažėjimu“, – sakė tyrime nedalyvavęs prevencinės ir gyvenimo būdo medicinos specialistas daktaras Davidas Katzas, kuris taip pat yra ne pelno siekiančios sveikatos iniciatyvos, pasaulinės ekspertų koalicijos, skirtos įrodymais pagrįstai gyvenimo būdo medicinai, įkūrėjas.
Maisto gamyba vaidina svarbų vaidmenį klimato krizėje. Pavyzdžiui, auginant gyvulius, skirtus žmonių maistui, sunaudojama labai daug žemės ūkio naudmenų, prisidedama prie miškų naikinimo, biologinės įvairovės nykimo ir vandens taršos, teigia ekspertai.
Atrajojantys gyvūnai gali išskirti kenksmingas dujas, turinčias didžiulį poveikį aplinkai. Pagal Jungtinių tautų aplinkosaugos programą, galvijų, avių ir ožkų žarnyno dujos ir išmatos išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, 80 kartų galingesnes nei anglies dioksidas.
Pavyzdžiui, viena suaugusi karvė per dieną gali „išmesti“ į orą iki 500 litrų metano. Sudėjus visų gyvūnų išskiriamą metaną, tai sudaro beveik 15 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, teigia ekspertai.
Laikantis planetai palankios dietos žemės naudojimas gali būti sumažinamas 51 proc, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas 29 proc., o trąšų naudojimas – 21 proc., o taip pat pailgėja žmonių gyvenimas.
Daugiau vaisių ir daržovių
„Mitybos įpročių keitimas gali padėti sulėtinti klimato kaitą, ir, laimei, tai, kas yra sveikiausia planetai, yra geriausia ir mums“, – sakė Harvardo T.H. epidemiologijos ir mitybos profesorius Walteris Willettas.
Dabar jau „planetine“ vadinama dieta siūlo kiekvieno valgio metu užpildyti pusę lėkštės vaisiais ir daržovėmis.
2019 m. „Eat-Lancet“ komisija, kurią sudaro 37 pirmaujantys mokslininkai iš 16 šalių, sukūrė šią dietą dėl dviejų tikslų – maksimaliai pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti milijardų žmonių maitinimosi poveikį aplinkai.
Gautame mitybos plane buvo pabrėžiamas didesnis vaisių ir daržovių, nesmulkintų grūdų, ankštinių augalų ir kitų augalinės kilmės baltymų suvartojimas, tuo pačiu sumažinant mėsos ir pieno produktų vartojimą iki visai mažų porcijų.
Tyrime, paskelbtame „The American Journal of Clinical Nutrition“, buvo analizuojami mitybos duomenys, surinkti iš daugiau nei 200 000 moterų ir vyrų, siekiant išsiaiškinti, kaip jie atitinka „Eat-Lancet“ mitybos gaires.
Visi žmonės buvo įtraukti į ilgalaikius vyriausybės tyrimus ir jų pradžioje neturėjo jokių ilgalaikių ar rimtų ligų. Kas ketverius metus visus 34-erius metus, kol vyko tyrimas, dalyviai pildė mitybos klausimynus, suteikdami tyrėjams didžiulį duomenų kiekį.
Tada mokslininkai įvertino dietas pagal 15 maisto grupių suvartojimą. Planetai naudingiems maisto produktams auginti reikia mažiau bendrų išteklių, įskaitant nesmulkintus grūdus, gumbus, daržoves, sveikus vaisius, ankštinius augalus, sojų pupeles ir nesočius augalinius aliejus, tokius kaip alyvuogių aliejus.
Užkerta kelią netikėtoms mirtims
Buvo matuojami maisto produktai, kuriems reikia daug žemės naudojimo, pavyzdžiui, galvijai ir, kiek mažiau, avys, ožkos, kiaulės ir naminiai paukščiai. Taip pat buvo skaičiuojamas pridėtinio cukraus, kuris turi daug žinomų sveikatos rodiklių, suvartojimas.
Nors ankstesniuose tyrimuose buvo nagrinėjamas mitybos poveikis planetai, nė vienas neatitiko šio tyrimo apimties.
„Tai yra daug didesnis ir daug ilgesnis tyrimas, kuriame daugiau nei tris dešimtmečius buvo pakartotinai vertinama mityba, o tai leidžia gauti didesnį statistinį tikslumą“, – sakė prof. W. Willettas.
Tyrime nustatyta, kad 10 proc. žmonių, kurie laikėsi „Eat-Lancet“ sudarytos planetinės dietos, buvo 30 proc. mažesnė tikimybė mirti nuo bet kokios priežasties per anksti.
Be to, tie, kurie labiausiai laikėsi planetinės dietos, turėjo 28 proc. mažesnį pavojų neurodegeneracinio mirtingumui, 14 proc. mažesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 10 proc. mažesnę riziką mirti nuo vėžio ir 47 proc. mažesnę riziką mirti nuo kvėpavimo takų ligų.
„Išvados rodo, kaip žmogaus ir planetos sveikata yra susijusi. Sveika mityba skatina aplinkos tvarumą, o tai savo ruožtu yra būtina kiekvieno žmogaus Žemėje sveikatai ir gerovei“, – pridūrė jis.
Parengta pagal CNN inf.
