Tradicijos nesikeičia
Šeimos Panevėžio rajone prosenelio sodyboje įkurto ekologinio aromatinių žolynų ūkio vizitine kortele tapo kone dešimties rūšių mėtos, tarp kurių – kvepiančios bananais ar šokoladu. Visgi, kaip pasakojo aromatinių žolynų ūkio šeimininkė M.Pšibišauskienė, pirmąsias ji pradėjo auginti lietuvių puikiai žinomas medetkas, čiobrelius, tuomet – Prancūzijoje agronomijos studijų metu sužavėjusias mėtas, vėliau vedama smalsumo pasisodino dar įvairesnių žolynų, kai kurie – mažai žinomi.
Medetkos paprastai naudojamos nuovirams, arbatoms, kosmetinėms priemonėms gaminti. Šios vaistažolės padeda įveikti peršalimo ligas, šio vaistinio augalo dedama į mišinius, skirtus malšinti uždegiminius procesus. Medetkos gydo žaizdas, raminamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą, stiprina širdies darbą, malšina skausmą.
Populiarusis ketvertukas Aromatinių žolynų ekologiniame ūkyje atėjus šaltajam sezonui – liepžiedžiai, čiobreliai, mėtos, ramunėlės. Šių vaistažolių arbatas virė močiutės, mamos, dabar, pašnekovės žodžiais, tradicijas tęsia jaunos šeimos – arbatas verda savo vaikams.
Daugelis žino dilgėles, raudonėlius, bet kam naudojama šių augalų arbata? „Dilgėlė – viena iš vaistažolių, sukaupiančių daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pabrėžiama, kad vaistiniai augalai pilni eterinių aliejų, karčiųjų, rauginių, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, vitaminų, glikozidų bei kitų medžiagų. Iš dilgėlių lapų išvirta arbata vartojama organizmui stiprinti, kraujui valyti, ja gydoma mažakraujystė, šienligė, astma, artritas. Dilgėlės didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį, mažina cukraus kiekį kraujyje, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Vitaminai K, C ir raugai regeneruoja kraują. Lapų užpilas palaiko gyvybingumą patiriant stresą, didina fizinį darbingumą“, – gerąsias dilgėlių savybes vardijo žolininkė.
Pasak M.Pšibišauskienės, kai kurie girdėję, jog dilgėlės didina kraujo krešėjimą, jų vengia, tačiau nuramina, jog tam, kad šis ypač vertingas augalas ne padėtų, o pakenktų, jo suvartoti reikėtų labai daug, tačiau saikingai geriant arbatą, pavojaus nekelia.
Ne tik puošia, bet ir gydo
Dekoratyvinės katžolės – populiarus augalas natūralistiniuose gėlynuose, tačiau citrininės katžolės (katžolių citrininis varietetas) naudingos ir savo vaistinėmis savybėmis. Katžolių arbata mažina temperatūrą, todėl ją labai tinka gerti sergant peršalimo ligomis. Katžolių antpilas taip pat slopina spazmus, palengvina atsikosėjimą, veikia raminamai, padeda sutrikus virškinimui, esant mažakraujystei, nemigai ar skaudant galvai.
Ežiuolė, nors ir žinomas imunitetą stiprinančių savybių turintis augalas, anot pašnekovės, jų arbata nėra labai populiari. Medicinoje paprastai naudojamos ežiuolės šaknys, nors žiedai ir lapai taip pat turi imunitetą stiprinančių savybių. Taigi rudenį ežiuolių arbata atsiduria ne vieno krepšelyje.
Žinomas prieskonis raudonėlis taip pat naudingas sveikatai. Raudonėlis žadina apetitą, skatina žarnyno veiklą, gydo galvos skausmą bei uždegimus, naikina mikrobus.
Įsigyti paprasta
Platformoje „Kaimas į namus“, kurioje ūkininkai siūlo išskirtinių produktų, užaugintų ir pagamintų savo ūkiuose, galima įsigyti ir M.Pšibišauskienės paruoštų žolelių arbatų: „Sušildančios“, „Papietavus“, „Šviesioms mintims“ ar „Pirties“. Kaip pasakojo žolininkė, šias arbatas dėliojo remdamasi savo žiniomis ir pasitelkusi šiek tiek kūrybos.
„Klientai paprastai perka tai, kas žinoma, sena ir patikrinta. Visos žolelės vaistažolių mišiniuose tarpusavyje dera. Pavyzdžiui, „Pirties“ arbata, kurios sudėtyje – dilgėlė, čiobrelis, melisa, šveicariška mėta, skirta atsigerti pasikaitinus pirtyje, kitos žolelės padeda atsikosėjimui, palengvina kvėpavimą, padeda nurimti, o arbata „Papietavus“ palengvina virškinimą“, – paaiškino ūkininkė.
Reti, tačiau nereiklūs augalai, dašiai, gerina apetitą, mažina vidurių pūtimą, padeda nuo kosulio, skystina gleives. Ūkyje auginamas anyžinis lofantas mažina kraujospūdį, pasižymi baktericidinėmis savybėmis, švelnina kosulį, stiprina širdies darbą.
Vaistinių isopų antpilo geriama norint palengvinti atsikosėjimą ir pagerinti virškinimą.
O monarda tinka kvėpavimo takų ligų profilaktikai: gerina atsikosėjimą, lengvina nosies užgulimą, malšina gerklės skausmą.
Jei norime ne tik skanios, bet ir naudingos arbatos, pašnekovė priminė kelias svarbias taisykles: pirmoji – ruošiant arbatą nereikėtų naudoti verdančio vandens. Vandeniu užpiltas žoleles geriausia laikyti uždengtame puodelyje, tuomet jos nepraras naudingų veikliųjų medžiagų. Užplikytą arbatą reikėtų palaikyti 5–7 minutes. Arbata geriama be cukraus. Idealiausia – medaus šaukštelį užgerti arbata. Jeigu kamuoja virškinimo problemos, skauda galvą, medaus ir papildomo cukraus verčiau atsisakyti.
Kaip pastebi žolininkė, daugiausia dėmesio jos su šeima ekologiniame ūkyje auginamos žolelės sulaukia būtent rudenį, prasidėjus ligų sezonui, daugiau laiko leidžiant namuose ir esant šaltiems orams dažniau ruošiant arbatas.
Elektroninė parduotuvė www.kaimasinamus.lt veikia daugiau nei metus, čia savo gaminius: vaistažoles, daržoves, vaisius, kitus gaminius siūlo kone šimtas ūkininkų, amatininkų ar gamintojų. Jų su meile užaugintos ir pagamintos produkcijos galima įsigyti tiesiogiai, be tarpininkų, su pardavėjais galima susisiekti jų nurodytais kontaktais, susitarti dėl prekės atsiėmimo, atvykimo į ūkį arba siuntimo paštomatu, kurjeriu ar kitais būdais.
