Ūkininkas pasidalijo sveikuoliško burokėlių kokteilio receptu: geria jį ryte ir vakare

Ne vienerius metus burokėlius auginantis ūkininkas Algimantas Vaupšas pasakoja, kad ši daržovė ne tik labai skani, bet ir itin palanki mūsų organizmui, nes joje yra daugybė vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. 

Tuo metu prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė džiaugiasi, jog nepaisant gana sausringos vasaros, šviežių lietuviškų burokėlių pirkėjai gali įsigyti ta pačia kaina, kaip ir pernai, o derlius išties gausus – nei besibaigiančios vasaros šaltsriubėms, nei žiemos patiekalams burokų neturėtų pritrūkti.

Dar 1996-aisiais Dvarčiaus kaime, Smilgevičių dvaro vietoje daržininkystės ūkį įkūręs Algimantas Vaupšas tarp kopūstų, morkų ir kitų daržovių bemaž iškart laukus užsėjo ir burokais. 

„Kaip ūkininkas burokėlį rinkausi dėl tradicijų, kaip prekybininkas – iškart žinojau, kad tai patogi daržovė, nes ją lengva saugoti ir gabenti. 

Bet užvis svarbiausia burokėlių nauda: jei pats jų taip nemėgčiau, turbūt nei prižiūrėčiau, nei parduočiau. Burokėliai gana pigi daržovė, tačiau savo verte lenkia kitas“, – pasakoja apie 2000 tonų burokėlių per metus užauginantis A. Vaupšas.

Iš A. Vaupšo ūkio į parduotuves šios daržovės atkeliauja tiek virtos, tiek šviežios.

„Mūsų šimtametis dvaras, kuriame vyksta pagrindiniai ūkio produkcijos darbai, puikiai tinka burokėliams apdoroti. Čia juos ir verdam, ir saugome šaltajam sezonui palankiausiomis sąlygomis, todėl šviežius burokėlius galime tiekti visus metus. O nuo vasaros vidurio galime pasiūlyti ir šiųmetį derlių“, – teigia ūkininkas.

Burokėlius auginantis A. Vaupšas prisipažįsta, kad tai – viena mėgstamiausių jo daržovių, kone kasdien patenkanti į valgiaraštį. Ją ūkininkas renkasi ne tik dėl malonaus skonio, bet ir naudos sveikatai.

„Burokėliai yra tikras vitaminų ir visokių naudingų medžiagų užtaisas: juose apstu magnio, jodo, kalcio, kalio, fosforo, geležies, taip yra didelis kiekis vitamino C. Jie labai naudingi norint „pravalyti“ inkstus, kraują, be to, padeda šalinti toksinus iš organizmo. 

Naudos yra ne tik šviežiuose burokėliuose, bet ir jų sultyse. Pats labai mėgstu ir rekomenduoju gerti burokėlių, salierų ir citrinos sulčių kokteilį. Išgerkite ryte bei vakare, ir gausite visos dienos vitaminus ir mineralines medžiagas koncentruotoje formoje“, – pataria A. Vaupšas.

Įdomu tai, jog jo ūkyje ruošiami burokėliai verda ne vandenyje, o garuose. Taip, pasak A. Vaupšo, išlieka didelė dalis naudingųjų medžiagų. Tokius virtus burokėlius galima naudoti daugybėje patiekalų: gaminti sriubas, salotas, mišraines.

„Ir šiandien garnyrui prie mėsos rinkausi burokėlių salotas. Receptas paprastas: virtus tarkuotus burokėlius sumaišiau su majonezu, dėjau šiek tiek druskos, pipirų, galima pagardinti ir citrinos sultimis – skonis puikus. O šiaip lietuvaičiai burokėlius naudoja labai įvairiai: dabar labai populiaru ir kepti, ir karamelizuoti burokėliai, daug kas atranda burokėlių traškučius ar net saldainius“, – daržovės sėkme džiaugiasi ūkininkas.

Vienas iš sveikų ir skanių būdų išsaugoti burokėlius vėlesniam laikui ar tiesiog paįvairinti jų pritaikymą mityboje – rauginimas. Taip jie išsaugo visas naudingąsias medžiagas, jos tampa lengviau pasisavinamos, be to, daržovė dar praturtėja fermentais bei probiotikais.

Atraskite burokėlio unikalumą – jūsų dėmesiui keletas receptų, kuriems sunku atsispirti.

Verdančiu vandeniu perliekite pasiruoštą indą – rauginimui tinka stiklainiai, taip pat keramikiniai arba emaliuoti indai. Visas daržoves nuplaukite ir nulupkite. Nedidelius burokėlius supjaustykite ketvirčiais, didesnius – griežinėliais. 

Susmulkinkite krieno šaknį (jeigu naudojate), česnako skilteles bei žoleles naudokite nesmulkintas. 

Daržoves bei žoleles dėkite į pasirinktą indą, įdėkite riekę duonos ir užpilkite prieš tai užvirintu, atvėsintu ir pasūdytu vandeniu – litrui vandens reikia šaukšto druskos. Daržovės turi būti visiškai apsemtos vandeniu. Jeigu indas platus, daržoves jame prislėkite lėkšte arba lentele, o ant viršaus galite uždėti kad ir vandens pripildytą puslitrinį stiklainį. Indą laikykite tamsioje šiltoje vietoje.

Fermentacijos procesą pastebėsite jau po poros dienų, mat skystyje susidarys putos – tuomet išimkite iš burokėlių duoną. 

Daržoves rekomenduojama valgyti po 5-7 dienų nuo užraugimo. Kai rūgimo procesą norite sustabdyti, daržoves išimkite iš raugo ir laikykite šaldytuve sandariame inde.

Nuplautus burokėlius įvyniokite į foliją ir pašaukite į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę – kepkite apie valandą, kol daržovės suminkštės. Iškeptus ir atvėsusius burokėlius supjaustykite griežinėliais. 

Sumaišykite balzaminį actą ir alyvuogių aliejų, pasūdykite, pagardinkite pipirais, įmaišykite smulkiai pjaustytą česnaką. Palaikykite maždaug 20 min., kad užpilas įgautų česnako skonį. Česnako gabalėlius išgriebkite. 

Gilesnėje lėkštėje išdėliokite burokėlių griežinėlius ir pomidorų puseles, apšlakstykite užpilu, apibarstykite smulkintu ožkos pieno sūriu, smulkintais kedrų riešutais ir petražolėmis. Skanaus!

Burokėlius ir svogūną sutarkuokite smulkesne burokine tarka, pagardinkite prieskoniais, pasūdykite. Suberkite dribsnius ir gerai išmaišykite. Formuokite kotletukus. 

Juos apvoliokite džiūvėsiuose ir iš abiejų pusių apkepkite įkaitintame aliejuje. Tada įpilkite šlakelį vandens ir dar apie 5 min. patroškinkite uždengtoje keptuvėje. 

Patiekti galima su grietine arba natūraliu jogurtu. Skanaus!

Ištirpintą sviestą sumaišykite su aliejumi, cukrumi, medumi, kiaušiniais. Į masę pilkite šokoladą, įsijokite, miltus, miltelius, kakavą ir druską. Nusunkite burokėlių sultis ir įmaišykite juos i tešlą. Pyragą pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitusią orkaitę ir kepkite apie 25 min. Iškepus galima apibarstyti milteliniu cukrumi. Skanaus!