Mitybos ekspertė R. Šilenskienė valgo tik du kartus per parą: paaiškino, kodėl

Daug kas priklauso nuo įpročių, gyvenimo būdo, amžiaus, išsilavinimo, nuo vaikystėje skiepijamų šeimos tradicijų.

R.Šilenskienė įsitikinusi, kad nėra didelė nuodėmė išsiversti be pusryčių.

Netgi valgymo formulė 3+2 jau yra praeitis. Šią formulę sudaro trys pagrindiniai valgymai – rytą, per pietus ir vakare, taip pat du užkandžiavimai: priešpiečiai ir pavakariai.

Sausieji pusryčiai atėjo į Lietuvą kartu su užsienio kino filmais. Pusryčių madas diktuoja ne tik pramogų pasaulis, bet ir internetas, televizija, laikraščiai, o gydytojų ar mitybos specialistų nuomonė ne visada būna išgirsta.

„Kol nematėme užsienio filmų, nežinojome, kas yra sausieji pusryčiai, nes mūsų mamos virė košę, kepė blynus arba tepė sumuštinius. Dabar matome filmuose, kaip iš šaldytuvo kas nors išsitraukia sulčių pakelį, įpila į puodelį, iš kito įberia dribsnių, iš trečio – užpila pieno“, – pasakojo R.Šilenskienė.

Mitybos ekspertė siūlo keisti pusryčius kur kas palankesniais sveikatai valgiais.

Vietoj saldžios manų košės galima pasirinkti košę iš visagrūdžių dribsnių, pagardintą uogomis, sėklomis, riešutais, natūraliu jogurtu.

Tačiau yra žmonių, kurie nekenčia košių. Ją pakeisti galėtų duona, kurioje mažai angliavandenių, o daug maistinių skaidulių, riešutų ir sėklų. Tokią duoną galima valgyti su avokadais, šviežiomis salotomis, taip pat su riebia lašiša ar silke.

Būtent riebalai gali pakeisti nevertingus angliavandenius, kurių dažniausiai žmonės gauna valgydami saldžius pusryčius.

Saldūs pusryčiai, kai prie kavos susigundoma šokoladiniu sūreliu, gali būti pakeisti visagrūde koše iš bolivinių balandų, pagardinta medumi. Tokia košė taip pat bus saldi, bet saldumo pojūtį sukels ne cukrus.

Bet jei avižų dribsniai yra kaitinami ir apdorojami cukrumi, o vėliau pridedama džiovintų vaisių, kurie prieš tai buvo mirkomi cukruje, toks maistas neturi didelės vertės.

Kiekvienas žmogus gali pasigaminti granolos pagal savo skonį. Granola būna paruošta iš avižų, riešutų, sėklų, džiovintų vaisių, kurie papildo organizmą baltymais, geležimi, riebalais ir maistinėmis skaidulomis.

Tik reikia pasirinkti visagrūdžius avižinius dribsnius, priešingu atveju perdirbtose avižose neliks maistinių skaidulų, o tik gryni angliavandeniai.

Netinka taip pat džiovinti vaisiai, kurie prieš tai buvo mirkomi cukruje. Vietoj jų geriau vartoti šviežias ar šaltyje džiovintas (liofilizuotas) uogas, nes jos neturi pridėtinio cukraus.

Neturi būti ir pridėtinės gliukozės ar sacharozės, kuri sulipina dribsnius į traškančius gabalėlius.

Rita patarė prieš valgant granolą užpilti ne pienu, o trintomis šviežiomis uogomis ar vaisiais, kuriuose gausu vitaminų ir senėjimą stabdančių antioksidantų.

Jei į granolą dedama riešutų, sėklų, o ne avižinių dribsnių, gaunamas baltymų ir riebalų mišinys, kuris tinka vakarienei.

Pasigaminus daugiau granolos galima įsidėti į priešpiečių dėžutę kaip užkandį į mokyklą ar darbą, kad iki pietų ar vakarienės nekankintų alkis.

R.Šilenskienė priminė, kad dažnai valgant apkraunama kasa, kuri gamina insuliną. Vos kąsnis nukeliauja į skrandį, kasa gauna signalą išskirti fermentus, padedančius virškinti maistą. Jei dažnai užkandžiaujama, kasa negauna poilsio.

Mitybos ekspertė daug metų valgo tik du kartus per parą – ryte ir vakare, pietums pasirenka kokių nors vaisių ir geria daug vandens. „Žmogus turi leisti organizmui pailsėti“, – įsitikinusi R.Šilenskienė.

Reikės:

Suberkite į dubenį nuplautus ir susmulkintus riešutus, slyvas, moliūgų sėklas, džiovintus obuolius ir ožerškių uogas. Kitame dubenėlyje ištirpinkite sviestą, sirupą ar medų. Užpilkite ant riešutų mišinio, išmaišykite.

Mišinį paskleiskite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Džiovinkite 15–20 minučių orkaitėje, įkaitusioje iki 170 laipsnių. Tada sumaišykite su ispaninių šalavijų sėklomis.

Atvėsinkite ir laikykite sandariame inde. Valgykite su natūraliu jogurtu, berkite ant košių, verdamų iš sorų, taip pat bolivinių balandų, avižų ar ryžių.