Sunku įsivaizduoti, kad 2,1 mlrd. žmonių pasaulyje gyvena be saugaus vandens, kiekvieną dieną daugiau nei 700 vaikų iki penkerių metų miršta nuo viduriavimo, susijusio su nesaugiu vandeniu ir prasta higiena.
Minint Pasaulinę vandens dieną Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena gyventojams nepamiršti pasirūpinti geriamojo vandens kokybe. Ypač tai svarbu tiems, kurie maistui naudoja individualių gręžinių ir šachtinių šulinių vandenį.
Mūsų šalis yra turtinga vandens ištekliais, turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas, gali pasidžiaugti kokybišku geriamuoju vandeniu.
Lietuva viena iš nedaugelio valstybių, maistui naudojanti tik požeminį vandenį. Centralizuotas jo tiekimas prieinamas ne tik miestų, bet ir daugeliui mažesnių miestelių ar kaimo vietovių gyventojams.
Vienkiemių sodybose, kai kuriose kaimo gyvenvietėse, miestų pakraščiuose dalis gyventojų maistui, higienos reikmėms, gyvuliams girdyti vartoja individualių gręžinių ir šachtinių šulinių vandenį.
Šulinių ir gręžinių vandens kokybę būtina tirti
Šulinių ir gręžinių vandens kokybė yra nepastovi ir dažnai priklauso nuo aplinkos užterštumo. Dažniausiai tokio vandens kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį – tirpstant sniegui, užliejus potvyniams ar gausiai lyjant.
Tarša nuo žemės paviršiaus skverbiasi į gruntą ir gali patekti į gruntinius vandenis, todėl šulinio ar gręžinio vandenyje gali atsirasti nepageidaujamų cheminių medžiagų ar mikroorganizmų. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užsiteršia dėl netvarkingos ūkinės veiklos.
Virinant vandenį mikroorganizmai žūsta, tačiau, jei šachtinių šulinių vanduo užterštas cheminėmis medžiagomis nei vandens virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais jų iš vandens nepašalina.
Ypač svarbu įsitikinti, ar šachtinių šulinių ir negilių individualių gręžinių vanduo nėra užterštas nitratais. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Užterštas nitratais vanduo ypač pavojingas, jei naudojamas kūdikių maistui gaminti.
Patys jautriausi nitratų poveikiui yra kūdikiai iki trijų mėnesių amžiaus. Maitinant kūdikius sausais mišiniais privaloma įsitikinti, kad mišinių gamybai naudojamas saugus vanduo.
Sužinoti apie vandens, gaunamo iš vandens gręžinių ar šulinių, saugą bei kokybę galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Ir viešai tiekiamam, ir gręžinių bei šulinių vandeniui taikomi tie patys saugos ir kokybės reikalavimai, nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Specialistai rekomenduoja gyventojams išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį kokybę ne rečiau kaip kartą ar du per metus, geriausiai tai daryti pavasarį.
Geriamojo vandens tyrimų rezultatai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute
2018 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti 23 484 viešai tiekiamo geriamojo vandens ir šachtinių šulinių vandens cheminiai, mikrobiologiniai bei jusliniai tyrimai.
Iš 7010 atliktų cheminių viešai tiekiamo geriamojo vandens tyrimų 304 rezultatai neatitiko nustatytų reikalavimų (4,3 proc.). Dažniausiai buvo nustatomas per didelis bendrosios geležies kiekis (47 proc. reikalavimų neatitikusių rezultatų), per didelis amonio kiekis (31 proc.), taip pat vandens drumstumas (7 proc.).
Retais atvejais normas viršijo nitratai, manganas, fluoras bei arsenas. Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimi dažnesni arseno kiekio vandenyje viršijimo atvejai.
2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. kovo mėn. dėl arseno ištyrus 700 vandens mėginių nustatyti 9 atvejai, kuomet arseno kiekis viršijo leistiną ribinę arseno normą.
Iš 3014 atliktų cheminių šachtinių šulinių vandens tyrimų nustatytų reikalavimų neatitiko 276 tyrimų rezultatai (9,2 proc.). Dažniausiai leistinus kiekius viršijo amonis (33 proc. neatitikusių rezultatų), bendroji geležis (27 proc.), nitratai (21 proc.). Retesniais atvejais reikalavimų neatitiko vandens pH, permanganato indeksas ir kt.
2018 m. atlikti 11 659 viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologiniai tyrimai.
Iš jų normų neatitiko 341 tyrimo rezultatas (2,9 proc.). Dažniausiai buvo nustatomas reikalavimų neatitinkantis koliforminių bakterijų skaičius (46 proc. reikalavimų neatitikusių rezultatų), taip pat vandens mėginiuose aptikta žarninių enterokokų (33 proc.), žarninių lazdelių (E. coli) (17 proc.).
Iš atliktų 1623 mikrobiologinių šachtinių šulinių vandens tyrimų, reikalavimų neatitiko 243 tyrimų rezultatai (15 proc.). Dažniausiai vandens mėginiuose buvo nustatoma žarninių enterokokų (42 proc. reikalavimų neatitikusių rezultatų), žarninių lazdelių (29 proc.), taip pat reikalavimų neatitinkantis koliforminių bakterijų skaičius (10 proc.).
Institute taip pat atliekami ir jusliniai viešai tiekiamo geriamojo vandens tyrimai. Iš 2018 m. atliktų 178 juslinių vandens tyrimų 72 tyrimų rezultatai neatitiko teisės aktų reikalavimų – nustatyti vandens kvapo, skonio bei spalvos neatitikimai.
Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų, šie skaičiai rodo, kad viešai tiekiamas geriamasis vanduo dažniausiai atitinka saugos ir kokybės reikalavimus, tačiau šachtinių šulinių vandens kokybė vis dar kelia susirūpinimą, todėl rekomenduojama tokį vandenį laboratoriškai ištirti bent kartą per metus. Šeimoms, kuriose auga kūdikiai arba yra nėščių moterų, ypač svarbu šachtinių šulinių vandenį ištirti dėl nitritų ir nitratų.
