Vyrauja nuomonė, kad per dieną žmogui reikėtų išgerti apie 2 litrus vandens. Kiti sako, kad tris. Kaip sužinoti, kiek skysčių jums reikia išgerti per parą?
Reikiamą skysčių kiekį galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: kiekvienam kūno kilogramui reikia 30 ml vandens, vadinasi, kūno svorį (kg) padauginkite iš 0,03 – gausite reikalingų skysčių kiekį litrais.
Tiesa, intensyviai sportuojant, dirbant fizinį darbą vandens gali reikėti daugiau. Taip pat jo reikia daugiau, kai aukštesnė aplinkos temperatūra.
Reikėtų nepamiršti ir to, kad vandens kiekis labai priklauso nuo mitybos. Pavyzdžiui, kuo daugiau šviežių daržovių valgome, tuo mažiau skysčių gerti reikia. Jeigu suvalgome kilogramą agurkų, juose jau yra apie 900 mililitrų vandens.
Ar organizmas aprūpintas reikiamu kiekiu skysčių, galima suprasti ir pagal šlapimo spalvą. Jei per tamsus – geriama per mažai, o jei permatomas – per daug. Ideali spalva būtų šviesi, gelsva, šiaudo spalvos.
O kokį vandenį rinktis? Vandens rūšis ir galimus pasirinkimus aptarė Emilija Miliauskė, tinklaraščio „Kuras kūnui“ autorė.
1. Vandentiekio vanduo.
Vandentiekio vanduo yra dezinfekuojamas chemiškai – tai užtikrina bakteriologinį saugumą ir sunaikina vandenyje gyvenančius parazitus.
Deja, taip sunaikinami ne tik parazitai, bet ir naudingosios vandens savybės. Toks vanduo nebeturi gyvybės.
Žinoma, vandentiekio vandeniu tikrai nenusinuodysite.
2. Ištirpusio ledo vanduo.
Tai vanduo, gautas ištirpus ledui. Dar jis vadinamas tirpsmo vandeniu.
Nuo senų laikų žmonija vertino šį vandenį dėl jo teigiamo poveikio augalų, gyvūnų vystymuisi, žmogaus sveikatai, gyvenimo trukmei.
Mūsų planetoje yra keliasdešimt regionų, kur žmonių gyvenimo trukmė dešimt – dvidešimt ir daugiau metų viršija įprastinį vidurkį. Dažnai šie ilgaamžiai būna kalnų gyventojai.
Viena iš tokio ilgaamžiškumo priežasčių manoma yra ta, kad šie žmonės vartoja nuo kalnų viršūnių nubėgantį tirpstančio ledo upelių vandenį.
Ištirpusio ledo vanduo, kurio fiziologiniai parametrai yra artimi mūsų organizmo vidinės terpės parametrams, lengvai įsisavinamas, organizmui nereikia eikvoti energijos vandens struktūrai pakeisti. Todėl greičiau vyksta cheminės reakcijos, suaktyvinami druskų mainai. Ne veltui nuo seno buvo tikima, kad tirpsmo vanduo atnaujina organizmą.
Ištirpusio ledo vandenyje, skirtingai nei paprastame, nelieka organizmui žalingo sunkiojo vandens (deuterio).
Ruošiant tirpsmo vandenį, pasinaudojama ta savybe, kad sunkiojo vandens užšalimo temperatūra yra šiek tiek didesnė (apie 3,8 laipsnio Celsijaus), nei paprasto vandens. Šaldant vandenį, jame esantis sunkusis vanduo užšals pirmiausia, suformuodamas ploną ledo plutelę.
3. Virintas vanduo.
Virinamas vanduo praranda ne tik žalingus mikroorganizmus. Verdant pakinta ir paties vandens struktūra. Vanduo savo vertę praranda, jei jis ilgai virinamas virš 90 laipsnių temperatūroje. Pavyzdžiui, verdant sriubas.
Ruošiant arbatą taip pat labai svarbu išjungti virdulį tik užvirus vandeniui, o geriausia būtų pašildyti iki 80 laipsnių. Buitinės technikos parduotuvėse yra virdulių, kurie pasiekę šią temperatūrą išsijungia.
4. Mineralinis vanduo.
Natūraliu mineraliniu gali būti vadinamas tik gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, kuris pasižymi natūraliu tyrumu.
Jis turi būti susiformavęs neužterštoje aplinkoje ir nuo taršos apsaugotame požeminiame vandens telkinyje, o išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių, taip pat dirbtinai atvertų šaltinių. Kuo požeminis vanduo ilgiau kontaktuoja su uolienomis, tuo jame ištirpsta daugiau mineralinių medžiagų.
Renkantis natūralų mineralinį vandenį, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo cheminę sudėtį ir mineralinių medžiagų koncentraciją.
Renkantis natūralų mineralinį vandenį, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo cheminę sudėtį ir mineralinių medžiagų koncentraciją.
Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra labai mažai (ne daugiau nei 50 mg/l) arba mažai (ne daugiau nei 500 mg/l), gali būti geriamas kiekvieną dieną ir dažnai.
Vandens, kuriame ištirpusių mineralinių druskų – daugiau nei 1500 mg/l, nereikėtų vartoti kaip geriamojo vandens. Jo pakanka vienos ar dviejų stiklinių per dieną.
Apibendrinus galime teigti, kad kasdien reikėtų pakankamai gerti natūralaus, nevirinto, chemiškai neapdoroto, žemos mineralizacijos vandens.
