Šis patogus prietaisas naudoja mikrobangas. Jos yra elektromagnetinės spinduliuotės rūšis, panaši į radijo bangas ir infraraudonuosius spindulius.
Nors manoma, kad ruošti maistą mikrobangų krosnelėje saugu, internete gausu įspėjimų apie tai, kad mikrobangų krosnelės spinduliai neigiamai veikia maistą.
Kai kuriuose straipsniuose tvirtinama, kad mikrobangos gali sukelti kataraktą ir vėžį. Kituose, kad jos iš maisto pašalina maistines medžiagas.
Paskaičius tokius straipsnius norisi mikrobangų krosnelę iškart išnešti iš virtuvės. Tačiau tiesa yra ta, kad jokiais tyrimais neįrodyta, jog ruošti maistą mikrobangų krosnelėje yra pavojinga.
Interneto svetainėje „The Conversation“ buvo išsamiai išnagrinėti didžiausi mitai apie maisto ruošimą mikrobangų krosnelėje. Tad kaip gi yra iš tiesų? Ar ruošti maistą joje saugu?
Ar tai naikina maistines medžiagas?
Perdirbant bet kokį šviežią maistą, nesvarbu kokiu būdu – šildant ar šaldant – pakinta jo fizinės savybės, cheminė sudėtis bei maistinės medžiagos.
Gaminant maistą mikrobangų krosnelėje galima prarasti dalį jo maistinių medžiagų, jeigu bus nustatyta per aukšta temperatūra ar maistas per ilgai šildomas.
Tačiau tinkamai nustačius laiką ir temperatūrą galima išsaugoti didžiąją dalį maistinių medžiagų, taip pat pagaminti puikaus skonio, tekstūros ir spalvos patiekalą.
Kiek ir kokioje temperatūroje ruošti maistą, priklauso nuo jo sudėties. Tokie produktai, kaip mėsa, žuvis ar kiaušiniai, turi būti šildomi bent 60 laipsnių Celsijaus temperatūroje, kad juos būtų saugu vartoti.
Mikrobangų krosnelė neturėtų neigiamai paveikti maiste esančių vitaminų ir kitų mūsų sveikatai naudingų medžiagų. Net kaip tik ruošiant žalias daržoves mikrobangų krosnelėje galima išsaugoti daug jose esančių naudingų cheminių medžiagų ir polifenolių.
Vieno tyrimo metu buvo palyginta, kaip geriau ruošti daržoves, tokias, kaip kopūstai, morkos, kalafiorai ir špinatai – mikrobangų krosnelėje arba garuose, ar greitpuodyje.
Pastebėta, kad greitpuodyje ruoštos daržovės prarado daugiau netirpių skaidulų, kurios yra naudingos žarnyno sveikatai, palyginti su tomis, kurios buvo termiškai apdorojamos garuose arba mikrobangų krosnelėje.
Be to, trumpiau kaitinant daržoves, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelėje, galima išsaugoti jose esantį vitaminą C.
Ar tai sukelia vėžį?
Geriausiai ištyrinėti vėžį sukeliantys junginiai yra heterocikliniai aromatiniai junginiai (HAJ). Natūraliai jie susiformuoja baltymais praturtintame maiste, tokiame kaip mėsa ar žuvis, jį termiškai apdorojant.
Kuo ilgiau ir kuo aukštesnėje temperatūroje ruošiama mėsa, tuo didesnė grėsmė, kad joje susiformuos pavojingieji junginiai.
Taigi, maisto ruošimo būdas labai veikia HAJ susidarymą.
Kai kurie tyrėjai pastebėjo, kad daugiau HAJ susiformavo vištieną ruošiant mikrobangų krosnelėje, o ne kepant ar skrudinant.
Tačiau jokie tyrimai neįrodė, kad yra ryšys tarp nuolatinio paukštienos, ruoštos mikrobangų krosnelėje, vartojimo ir vėžio.
Neseniai atliktas tyrimas parodė kitą dalyką – kepsninėje keptoje žuvyje buvo daugiau HAJ, nei ruoštoje mikrobangų krosnelėje. O mikrobangų krosnelėje ruoštoje jautienoje apskritai nepavyko rasti pavojingų junginių.
Dar daugiau, mikrobangų krosnelėje atitirpinant šaldytą jautieną ar kelias minutes šildant anksčiau iškeptą mėsą arba žuvį, papildomi HAJ neišsiskiria.
O kaip gi pakuotė?
Kai kurių tyrimų autoriai daro prielaidą, kad plastikinėje pakuotėje esančios cheminės medžiagos gali persiduoti mikrobangų krosnelėje gaminamam maistui. O tai sietina su didesne rizika susirgti vėžiu.
Tačiau dauguma šiuolaikinių plastikinių maisto pakuočių yra sukurti taip, kad atlaikytų mikrobangų krosnelės temperatūrą.
Jeigu ant pakuotės pažymėta, kad ją saugu dėti į mikrobangų krosnelę, vadinasi, galima drąsiai šildyti joje supakuotą maistą.
Ar tai nužudo virusus?
Termiškai apdorojant maistą gerokai sumažėja rizika juo apsinuodyti.
Tačiau šildant maistą mikrobangų krosnelėje, priklausomai nuo jo formos, gali netolygiai pasiskirstyti jo paviršiui tenkanti temperatūra.
Jūs turbūt jau pastebėjote, kad mikrobangų krosnelėje šildant maistą kai kurios jo dalys būna karštesnės, o kitos – vėsesnės. Tad ar ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje sunaikinami grėsmingi ligų sukelėjai?
Kaip rašo „The Conversation“, pavojų sveikatai keliantys organizmai žūva tik tuomet, kai mikrobangų krosnelėje nustatoma tinkama temperatūra ir teisingas maisto ruošimo laikas.
Jeigu maistą ruošite aukštesnėje nei 60 laipsnių tempėratūroje, dauguma ligų sukelėjų žus, bet jų išskirtos nuodingosios medžiagos nebūtinai.
Taigi, jeigu maistas buvo užkrėstas pavojingomis bakterijomis, ruošiant jį mikrobangų krosnelėje, ligų sukelėjai žus, bet jų išskirtos nuodingosios medžiagos nebus sunaikintos, nepaisant to, ar bus nustatyta tinkama temperatūra ir ruošimo laikas.
Tačiau nuo to gali neapsaugoti ir kitokie maisto ruošimo būdai.
Norint sumažinti riziką apsinuodyti maistu visų pirma reikėtų maistą tinkamai laikyti.
Kaip sumažinti riziką?
Venkite pervirti daržoves, kad sumažintumėte galimą maistinių medžiagų netekimą.
Prieš šildydami maistą mikrobangų krosnelėje, perskaitykite instrukciją ant jo pakuotės, kaip reikėtų jį ruošti teisingai.
Ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje tolygiai jį paskirstykite lėkštėje ir vis pamaišykite. Taip jis tolygiau pašils ir sumažės rizika apsinuodyti ne iki galo termiškai apdorotu maistu. Prieš valgydami, patikrinkite, ar maistas tikrai pašilo.
Prisiminkite: mikrobangų krosnelė maisto stebuklingai nepadarys saugiu. Tad jeigu kilo kokių nors abejonių dėl jo kokybės, verčiau nevalgykite.
