Anot dietologės Jūratės Dobrovolskienės, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas suvalgyti daržovių kiekis per dieną yra apie 400 g, o du trečdalius šio kiekio turėtų sudaryti būtent šviežios daržovės.
Šiuo metų laiku parduotuvių lentynose daržovių asortimento tikrai netrūksta. Vis tik dažnam iš mūsų kyla dilema, ką rinktis – lietuviškas ar atvežtines daržo gėrybes ir kaip skiriasi šių daržovių maistinė vertė ir nauda žmogaus organizmui.
Maistingiausi – ką tik nuskinti produktai
Dietologė negaili komplimentų vasaros gėrybėms: „Žalios spalvos daržovėse gausu taip mūsų organizmui naudingų chlorofilo, folio rūgšties, vitamino C.
Pavyzdžiui, suvalgę 300 g salotų lapų galite gauti visos dienos normos vitamino C užtaisą. Tuo tarpu pomidorai ypatingai vertinami dėl juose gausiai randamo likopeno, kuris yra veiksmingas antioksidantas, stiprinantis organizmo imunitetą, bei laikomas unikalia prevencine priemone nuo daugelio vėžio rūšių bei širdies ligų“.
Tačiau, anot J.Dobrovolskienės, bėda ta, kad nuskynus daržovę, joje palaipsniui mažėja vitaminų ir kitų organizmui naudingų maistinių medžiagų.
Pavyzdžiui, vitamino C ar folio rūgšties pradeda mažėti nuo tos akimirkos, kai daržovė yra nuskinama. Tad savaime suprantama, kad, kalbant apie maistinę vertę, lietuviškos gėrybės, kurios greičiau patenka ant mūsų stalo, yra vertingesnės už atvežtines.
Kitas svarbus aspektas, kurį pastebi dietologė, yra tas, kad pietų šalyse augančios daržovės reikalauja daugiau cheminės apsaugos nuo įvairių kenkėjų ir mikroorganizmų. Mat šiltesnėmis klimato sąlygomis šie veisiasi kur kas sparčiau, nei, tarkime, mūsų šalyje.
Kodėl lietuviškos daržovės mums atrodo skanesnės?
Žinodamas pirkėjų vertinimą, kad atvežtinės daržovės yra „be skonio“, lietuviškų daržovių augintojos „Kietaviškių gausos“ direktorius Mindaugas Pupienis pripažįsta, kad yra dalis tiesos tame, jog importuotos daržovės skonio ir maistinėmis savybėmis kartais nusileidžia užaugintoms vietinėje šalyje.
„Daržovių skonio savybes daugiausiai lemia jų veislė. Natūralu, kad tūkstančius kilometrų gabenamas ir gana ilgą laiką sandėliuojamas derlius turi išlaikyti savo prekinę išvaizdą. Taigi tolimam eksportui skirtų daržovių veislės dažniausiai atrenkamos pagal savo gebėjimą išlaikyti „formą“.
Pavyzdžiui, kalbant apie pomidorus, tam tinkamiausios tokios veislės, kurių vaisiai pasižymi apvalia forma, kompaktiškumu, o minkštimas ir odelė būna kietesni – tokie pomidorai transportuojami paprasčiausiai nesusimaigo“, – sako M.Pupienis.
Šalčio poveikis pomidorų skoniui
Dar vienas veiksnys, turintis neigiamos įtakos lietuvių taip mėgstamų pomidorų skoniui, – šaltis.
M.Pupienis patvirtina faktą, kad šaltyje laikomi pomidorai pakeičia ne tik savo tekstūrą, bet ir praranda saldumą. Mat pomidorai yra itin jautrūs temperatūrai – šaltyje sumažėja produkte esančių cukraus ir rūgščių kiekiai.
Tolimus atstumus transportuojamos daržovės gana ilgai yra laikomos ganėtinai šaltoje aplinkoje, o tai atitinkamai turi neigiamo poveikio skoniui ir kvapui.
„Vis tik negalima teigti, kad vienos ar kitos daržovės yra geresnės. Tiesiog lietuviškų daržovių augintojams paprastai netenka susidurti su tokiais rūpesčiais, kaip ilgas produktų transportavimo, laikymo sandėliuose ar šaltose talpose periodas, nes daržovių kelias nuo nuskynimo iki pristatymo į prekybos centrus yra itin trumpas.
Tai vietiniams augintojams leidžia kruopščiai atrinkti daržovių veisles pagal jų skonio savybes ir yra pagrindinė priežastis, kodėl lietuviškos daržovės skoniu, kvapu ir maistine verte lenkia atvežtines“, – sako M.Pupienis.
