Nieko blogo nesakoma tik apie vieną maisto rūšį – salotas. Jų galima rasti kone kiekvienuose namuose, nors išties patiekalui jos suteikia ne itin daug naudos, nebent traškumą.
Interneto puslapio „The Washington Post“ apžvalgininkė Tamar Haspel išvardijo tris pagrindines priežastis, kodėl apie salotų naudą reikėtų susimąstyti iš naujo.
Lapinės daržovės yra nemaistingos
Tyrėjas Charlesas Bendbrookas su kolega Donaldu Davisu sukūrė maistingumo indeksą – būdą, kaip vertinti maisto produktus pagal 27 juose esančias maisto medžiagas. Pasirodo, mažiausiai maistingi produktai yra agurkai, ridikėliai, aisbergo salotos, salierai ir baklažanai.
Mažas šių produktų maistingumas iš dalies gali būti paaiškintas paprastu faktu: jie sudaryti beveik vien tik iš vandens. Nors vanduo dominuoja kone kiekvienoje daržovėje (viena mažiausiai vandens turinčių daržovių – saldžioji bulvė, 77 proc. jos sudaro vanduo), keturias anksčiau išvardytas salotines daržoves 95–97 proc. sudaro vanduo.
Aisbergo salotose yra tiek pat vandens, kiek ir mineralinio vandens buteliuke (tai yra vieną litrą sudaro 96 proc. vandens ir 4 proc. butelio). Šios salotos yra tik truputėlį maistingesnės už vandenį.
Paimkime lapinius kopūstus. 90 proc. jų sudaro vanduo, o tai jau yra nemažai. Bet, palyginti su salotų lapais, kiekvienas lapinio kopūsto gramas yra 2 kartus maistingesnis, nes jame dvigubai daugiau medžiagų, kurios nėra vanduo, ir todėl jis yra maistingesnis.
Didelė salotų lėkštė atrodo kaip puikus patiekalas, bet jeigu pabandytumėte jas patroškinti aliejuje (nors geriau to nedarykite), pamatytumėte, kad dvi saujos salotų taptų vos vienu ar dviem kąsniais.
Salotų dieta apgaulinga
Nemažai to, kas restoranuose yra įvardijama kaip salotos, iš tiesų yra tie patys keliais salotlapiais paskaninti riebūs, kaloringi patiekalai, dėl kurių auga kūno svoris.
Kitą kartą, kai užsisakysite salotų, padarykite mažą eksperimentą: įsivaizduokite savo salotas be salotų lapų, agurkų ir ridikėlių, kurie yra maistingi ir nekaloringi. Kas lieka? Krūva džiuvėsėlių kubelių ir sūrio su keliomis plonomis morkų juostelėmis ir riebiu padažu?
Jeigu ką nors pavadiname salotomis, iš karto gauname tai, ką Pierre'as Chandonas ironiškai vadina „sveikatos šaltiniu“. Pasak P.Chandono, kuris yra rinkodaros profesorius, dirbantis INSEAD – tarptautinėje verslo mokykloje Fontenblo, Prancūzijoje, jeigu žmogus patiki, kad tai jam naudinga, jis nustoja kreipti dėmesį į tikrą maistingumą ar, net blogiau, – porcijos dydį.
Tai, kas tinkliniuose restoranuose paprastai pavadinama salotomis, suskaičiavus kalorijas dažnai būna tokia pati, jei ne didesnė, blogybė, kaip ir makaronai, sumuštiniai ar mėsainiai, nebent jose būtų daugiau daržovių ir mažiau aliejuje skrudintų produktų.
„Nation’s Restaurant News“ apžvalgininkas ir ilgametis restoranų industrijos stebėtojas Bretas Thornas, paklaustas apie salotas, sakė: „Virtuvės vadovai suvokia, kokia yra pietautojų mąstysena. Jie daro savotišką psichologinį smegenų plovimą.“
Ir tai susiję ne tik su salotomis, bet ir su tokiais žodžiais kaip „šviežia“ ir „natūralu“. Virtuvės vadovai mėgsta „plauti smegenis“ maistą įvardydami ir kaip „vietos ūkininkų“ arba „sezoninį“.
„Restorano virtuvės vadovai nėra dietologai ar visuomenės sveikatos gynėjai. Jie gamina tokį maistą, kokį klientai nori pirkti“, – atkreipė dėmesį B.Thornas.
Ir mes norime pirkti tokius dalykus, kurie yra kepti aliejuje, kreminiai, sūrūs ar saldūs, arba visa tai kartu. Negalima teigti, kad salotos nebūna maistingos. Tai paprasčiausiai reiškia, kad lengva apsigauti.
Vienintelė salotų nauda
Negalima teigti, kad salotos mums yra visiškai nenaudingos. Dažnai per pietus suvalgyta didelė žalių salotų porcija padeda išvengti pagundos įsidėti papildomai lazanijos per pietus.
Tačiau svarbu prisiminti, kad salotos, kurias gaminame namie, kokybe ir kaloringumu skiriasi nuo patiekiamų restoranuose, rašo “The Washington Post“.
Parengė Giedrė Balčiūtė
