Nenuginčijama tai, jog kiekviena mitybos atmaina turi daugybę pasekėjų.
Viena sparčiausiai populiarėjančių dietų
Visgi viena sparčiausiai, ypač JAV ir Vakarų Europos šalyse populiarėjanti kryptis - vadinamoji Paleo (kilusi nuo paleolito eros pavadinimo) mityba, kurios pagrindinis principas - maitintis taip, kaip valgė mūsų protėviai. Šios mitybos pagrindas - švieži (nešaldyti) mėsos produktai, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, sėklos bei riešutai.
Kai kurios Paleo atmainos dar leidžia valgyti kiaušinius. Ir tai - viskas. Jokių duonos, grūdų ir pieno produktų, alkoholio, skanumynų, be kurių dažnas neįsivaizduoja savo gyvenimo. Didžiausi šios mitybos šalininkų priešai - cukrus bei greitasis maistas ar pusfabrikačiai.
Daugeliui, žinoma, tai atrodo dar vienas mados klyksmas. Visgi net rimtoje mokslinėje literatūroje tokia mitybos pakraipa sulaukia didelio susižavėjimo bei palaikymo. Atlikta daug klinikinių studijų, patvirtinančių teigiamą tokios mitybos poveikį sveikatai. Būtent dėl poveikio sveikatai tokia mityba dar vadinama "autoimunine dieta".
Jos populiarumą lemia tai, jog, kaip teigiama, ji padeda koreguoti daugelį autoimuninių ligų, tokių, kaip reumatoidinis artritas, skydliaukės sutrikimai, alergijos, neurodermatitai, netgi cukrinis diabetas. Autoimuninės ligos yra tokios, kuomet mūsų imuninė sistema klaidingai atpažįsta savąsias ląsteles tarsi svetimas, todėl jas atakuoja ir bando sunaikinti. Tokioms ligoms progresuojant prasideda bendras organizmo uždegiminis procesas, pažeidžiama vis daugiau organų.
Didžiausias priešas - cukrus
Šiuo metu sparčiai populiarėja hipotezė, jog autoimuninių ligų atsiradimą skatina sutrikusi gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra žarnyne. Ši problema ypač aktuali civilizuotose pasaulio šalyse dėl perdėto sterilumo ir vis labiau populiarėjančių antimikrobinių priemonių, kurios naudojamos praktiškai visur. Taip išnaikinamos ne tik žalingos bakterijos, bet ir mūsų organizmui reikalingos gerosios bakterijos, užtikrinančios tinkamą fiziologinę veiklą.
Šios mitybos pakraipos šalininkai teigia, jog būtent nenaudingieji angliavandeniai ir ypač cukrus yra didieji organizmo bei imuninės sistemos priešai, skatininantys įvairius uždegiminius procesus. Būtent šių produktų atsisakymas padeda atkurti bakterijų pusiausvyrą bei nuslopinti uždegimą.
Daugelis gali argumentuoti, jog pienas yra vienas svarbiausių ir pirmųjų maisto produktų, kuriuo mintame vos gimę. Visgi, moksliškai įrodyta, jog vieną pagrindinių pieno baltymą – laktozę, geriausiai virškiname būdami kūdikiai, ir suaugusių žmonių organizme laktozę skaidantys fermentai nėra funkcionalūs.
Be to, juk gimę geriame mamos pieną, o karvės kasdieniame žmogaus gyvenime atsirado tik maždaug prieš 7000 metų. Teigiama, jog būtent dėl šios priežasties nuolat girdime apie vis augantį žmonių, netoleruojančių laktozės, skaičių. Teigiama, jog apie 35 proc. pasaulio gyventojų susiduria su šia problema.
Teigiama, jog remiantis šios dietos principais žmogus aprūpins savo organizmą visomis reikalingomis medžiagomis ir elementais.
Mėsoje bei žuvyje esantys baltymai užtikrina tvirtą raumenų bei kaulų struktūrą ir optimalią imuninės sistemos veiklą. Vaisiai ir daržovės yra turtingi organizmui reikalingais antioksidantais, vitaminais bei mineralais. Organizmui būtinų nesočiųjų riebiųjų rūgščių gaunama iš riešutų, žuvų taukų, avokadų bei įvairių aliejų, tokių kaip kokoso riešutų ar alyvuogių. O atsisakius žalingais laikomų perdirbtų produktų, cukraus bei alkoholio, slopinamas uždegiminis organizmo procesas bei padedama atkurti natūralią žarnyno mikroflorą, sumažėja cholesterolio lygis, atsikratoma nereikalingo svorio, sumažėja įvairūs skausmai.
Mada ar nauda?
Tai, ar Paleo mityba tėra tik dar viena nauja mada, ar tikrai geriau bei sveikiau jaustis padedantis įprotis, turi įvertinti kiekvienas asmeniškai.
Visgi galima įžvelgti ir mados indėlį, nes, anot skeptikų, ši dieta praktiškai nedaug ką bendro turi su mūsų medžiotojų urvinių protėvių mitybos racionu. Tuo labiau, kad tais laikais nebuvo tokios vaisių bei daržovių, aliejų ir mėsos įvairovės.
Tad pirmiausia sau turėtume atsakyti: ar norėdami išlikti sveiki tiesiog turėtume grįžti į akmens amžių, ar protingai ir saikingai rinktis maisto įvairovę.
