Lietuviai vis drąsiau išbando Indijos virtuvę
Per keletą metų čia dirbantys indų šefai savo meniu atnaujino, dar išplėsdami patiekalų pasirinkimą ne tik norintiems išbandyti tikros Indijos skonius, bet ir vegetariškus ar veganiškus kultūros valgius. Šio restorano vizitinė kortelė – pagal tradicinius receptus ruošiami vištienos patiekalai.
„Klientai nori paragauti Indijoje vienų populiariausių patiekalų – „Chicken Tikka Masala“, „Butter chicken“, „Chicken Jalfrezi“. Žmonės yra itin susidomėję ir ieško kažko naujo“, – pasakojo verslininkas.
Iš užkandžių klientai dažniausiai užsisako „Samosa“, „Cucumber Raita“ ar kreminę pomidorų sriubą.
Tačiau didelis susidomėjimas ir ryžių patiekalu – „Biryani“ arba „Biriyani“. Pagaminti šį patiekalą užtrunka ir kelias valandas, o jis ruošiamas iš priekonių, ryžių, vištienos, krevečių, avienos arba daržovių. Kaip teigiama, ryžių patiekalas yra itin populiarus Indijoje, Pietų Azijoje.
„Wolt“ ir „Bolt Food“ maisto pristatymo platformose taip pat matyti, kad patys populiariausi patiekalai be jau išvardintų yra šie: „Paneer Butter Masala“, „Chicken fried rice“, „Chilli Chicken with rice“.
Nuolat čia besilankantys padavėjų vis paklausia, ar yra tokių patiekalų, kuriuos galėtų paragauti pirmą kartą. Tai, pasak pašnekovo, rodo, kad ne tik lietuvių, bet ir klaipėdiečių skonis ir požiūris į kitų šalių virtuves keičiasi.
Jis pridūrė, kad į jo restoraną pavalgyti atvyksta net iš pačio Vilniaus ar Kauno, o vietiniai čia mielai užsuka vakarais ar papietauti.
Nevalgantiems mėsos ar žuvies, čia galima rasti ir nemažai vegetariškų ar net veganiškų patiekalų. „Tai mums taip pat yra labai svarbus dalykas, Klaipėdoje veganiškų valgių daug nėra. Todėl mes padidinome veganiškų, vegetariškų patiekalų meniu.
Dabar labai populiarūs daržovių rutuliukai špinatų padaže su kokosų pienu – „Palak Kofta“. Tai tikrai labai skanu, – patikino jis, pridurdamas, kad tokį maistą galima rasti kiekvienoje indų šeimos virtuvėje.
Žmonės čia dažnai užsisako ir kitą veganišką patiekalą, kuris vadinasi „Aloo gobi Matar Masala“ – tai yra žiediniai kopūstai, bulvės, žalieji žirneliai virti su svogūnais, pomidorų padažu ir indiškais prieskoniais.
Net ir užsukus valandai ar pusvalandžiui dienos metu, „Hurry Curry“ restorane galima paragauti pačių populiariausių indų virtuvės patiekalų: nuo vištienos, sriubų iki veganiškų pasirinkimų.
„Ką pamačiau per pastaruosius kelerius metus, tai, kad žmonės yra mažiau dvejojantys, jie nori naujovių, nori išbandyti indų virtuvę labiau, nei bet kada anksčiau.
Dauguma užsukančių klaipėdiečių išbando vis daugiau prieskonių, net ir aštrius, kaip kad čili. Nors kai kurie valgo ir pusiau aštriai ar lengvai aštriai, jie po truputį tampa drąsesni“, – kalbėdamas su portalu Lrytas, pasakojo A.Mishra.
O prie patiekalų siūloma paragauti indiškos arbatos su tradiciniais prieskoniais – „Indian Masala“ arbatą su pienu. „Kai žmonės pas mus ateina sušalę, jiems užtenka vieno gurkšnio šios arbatos ir iškart sušyla, pasijaučia gerai“, – šypsodamasis patikino jis.
Jaučia vietinių palaikymą
Tačiau sėkmingo restorano nebūtų be šeimos ir vietinės bendruomenės palaikymo. Kad verslininką skatina ir toliau kurti darbo vietas bei į Klaipėdą įnešti naujovių, pritaria ir A.Mishra. Šiuo metu restorane dirba keturi indų kilmės darbuotojai: du iš jų – virtuvės šefai, atvykę iš Indijos.
Kadangi dar prieš atvykstant į Lietuvą, verslininkas jau buvo turėjęs patirties darbuose su verslu, bankais, todėl dar net nepasiekęs Lietuvos jau mintyse turėjo verslo idėją. Šį rudenį restoranas „Hurry Curry“ Tilžės gatvėje jau pažymėjo trijų metus nuo atidarymo dienos.
O pati pradžia, kaip prisiminė pašnekovas, nebuvo sunki net ir čia verslą kuriančiam užsieniečiui, dar tada nemokėjusiam kalbos ir nežinojusiam, kaip šalyje veikia mokestinė aplinka. Nepaisant to, visus reikiamus leidimus verslui su teisininko pagalba pavyko gauti vos per mėnesį ir po truputį įsirengti naują restoraną.
Dalį prieskonių patiekalams nuo pat verslo pradžioje siuntėsi iš pačios Indijos ir iš Lenkijos, dabar dalį, tiesa – tik mažąją, prieskonių randa ir vietiniuose Klaipėdos turgeliuose ar parduotuvėse.
Tiek ten, tiek namuose, tiek pačiame bare A.Mishra noriai mokosi lietuvių kalbos. Kadangi pirmoji į Lietuvą gyventi atvyko jo žmona, ji per daugiau nei šešerius metus jau beveik laisvai kalba lietuviškai, todėl gali pamokyti ir artimuosius.
Pats vyras juokauja, kad jei ne žmona, tiek daug lietuviškų žodžių ir frazių turbūt nemokėtų – už tai jai yra labai dėkingas. Tačiau lietuvių kalbos gramatika ir linksniavimas – sunkiai įkandamas riešutėlis.
A.Mishra tikina, kad sprendimą iš Indijos persikraustyti ir šeimą bei verslą kurti Lietuvoje, būtent ir lėmė kalba. Lietuvių kalba, kaip ir Indijos sankskrito kalba, yra kilusi iš Indoeuropiečių kalbos šeimos, todėl tai – artima.
Nustebino ir lietuviški orai. Vyras su šypsena veide prisimena pirmą kartą, kai nusileidęs Vilniaus oro uoste, pamatė, ką reiškia Lietuvos žiema ir ką reiškia Lietuvos vasara – prie to reikėjo laiko priprasti, bet dabar tai visiškai normalu.
A.Mishra kalba ir ateities planus, kurių, kaip teigė vyras, yra – tik viskam savo laikas.
