Lietuviškus skonius atskleidžia ne tik patiekalai, bet ir produktai
„Stebime lietuviškos gastronomijos atgimimą. Jei ilgą laiką tradiciniai lietuviški patiekalai buvo lyg nustumti į kamputį, dabar jie vėl populiarėja, tampa įkvėpimu kurti ne tik naujus patiekalus, meniu, bet ir organizuoti šventes, festivalius. Lietuviškus patiekalus į meniu įtraukia ir modernia virtuve garsėjantys restoranai, kur jie patiekiami įdomiai, estetiškai, šiuolaikiškai. Šaltibarščiai, cepelinai ar bulvių plokštainis dekonstruojami – jų idėja panaudojama kuriant ledus, salotas, pyragus ir kitus, netikėtus meniu pasiūlymus. Matydami tradicinių lietuviškų patiekalų renesansą, nusprendėme pakviesti platesnį ratą restoranų prisidėti prie šios bangos ir į lietuvišką virtuvę pažvelgti naujai“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė Eglė Ližaitytė.
Pasak jos, ši tema atveria plačias galimybes ir šalyje veikiantiems įvairių šalių virtuvių restoranams, kavinėms.
„Galėjome būti liudininkais, kaip pakviesti dalyvauti antrus metus Vilniuje vykusiame Šaltibarčių festivalyje, restoranai sugalvojo ne vieną ir ne du būdus, kaip šis tradicinis patiekalas gali papildyti jų meniu. Pavyzdžiui, vienas nedidelis italų virtuvės restoranas Vilniuje juos tiekė su jūrų dumbliais“, – sako E. Ližaitytė.
Taip pat, pasak jos, lietuviškus skonius kuria bei perteikia lietuviški produktai: „Kviečiame restoranus pasinaudoti galimybe ir su visa Lietuva pasidalinti, kokius kokybiškus, vietoje užaugintus, pagamintus produktus naudoja savo virtuvėje, su kokiais ūkininkais bendradarbiauja ir kodėl renkasi šiuos tiekėjus.“
Galimybė pakviesti į restoranus ir juose nesilankančius
„Gastronomijos savaitė, kaip ir kaskart, kviečia restoranus pademonstruoti savo virtuvių komandų, šefų meistriškumą, individualų braižą, autentiškumą. Tema „Lietuviški skoniai“ tam labai tinka – dalyvių meniu tikimės pamatyti išskirtinių patiekalų, jų interpretacijų iš Lietuvos miškuose, laukuose, daržuose, soduose išaugintų produktų, fushion virtuvės elementų. Tuo pačiu tema leis parodyti, o gal ir sustiprinti restoranų puoselėjamas tvarumo praktikas. Juk lietuviški produktai visų pirma sukuria mažesnį anglies dvideginio pėdsaką nei atvežtiniai. Taip pat bendradarbiaudami su vietos gamintojais, augintojais, restoranai prisideda prie jų veiklos ir visos Lietuvos ekonomikos stiprinimo“, – sako Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vykdomoji direktorė Jūratė Mikalkėnienė.
Jos teigimu, po šiais metais šalyje pirmą kartą paskelbto „Michelin“ gido, po pertraukos gyvai grįžus „30 Geriausių restoranų“ apdovanojimams, susidomėjimas gastronomijos kultūra tikrai išaugęs.
„Gastronomijos savaitė padrąsins restoranų duris praverti ir tuos, kurie juose lankosi tik išskirtinėmis progomis, ir jiems parodyti, jog net ir žinomais vardais, šiuolaikiniais meniu garsiuose restoranuose galima mėgautis pažįstamais skoniais. Jau sulaukėme užklausų apie galimybę dalyvauti artėjančioje Gastronomijos savaitėje iš „Michelin“ įvertintų restoranų. Tikimės, jog tokių tarp savaitės dalyvių bus ne vienas ir svečiai galės rinktis iš, kaip ir kasmet, plataus dalyvių sąrašo“, – sako J. Mikalkėnienė.
Lietuviški maisto skoniai turi būti derinami su lietuviškais vynais
„Pasaulyje vynas įprastai siejamas su vynuogėmis, o vaisių ir uogų ar net daržovių vynai yra egzotiški ir mažai ragauti. Neįtikėtina, iš kiek įvairiausių uogų ir vaisių galima gaminti tradicinį lietuvišką vyną. Dažnai vynas gaminamas derinant kelias uogų ar vaisių rūšis. Ilzenbergo dvaras savo pirmuosius vynus pradėjo gaminti tik 2021 metais, tačiau apie jų kokybę ir išskirtinumą jau byloja ne vienas įvairiuose Lietuvos ir Baltijos konkursuose laimėtas apdovanojimas“, – dalinasi Ilzenbergo dvaro direktorius Jaroslavas Masliukas.
Pasak jo, 2019 metais dvare buvo įveistas ir šiuo metu puoselėjamas didžiausias Baltijos šalyse – daugiau nei 4 ha ploto ir daugiau nei 10 000 sodinukų – vynuogynas.
„Tikime, kad lietuviški maisto skoniai turi būti derinami su lietuviškais vynais“, – priežastimis, paskatinusias tapti pagrindiniu Gastronomijos savaites rėmėju, dalinasi Ilzenbergo dvaro direktorius.
Šių metų Gastronomijos savaitę taip pat remia vyno stiliaus putojančios arbatos prekės ženklas „Acala“. Savaitės partneriai – žurnalas „Geras skonis“, interneto svetainė „Skonis.lt“, naujienų portalas „Lrytas.lt“, nacionalinė turizmo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Vilniaus miesto savivaldybė, laisvalaikio ir kultūros naujienų portalas „We love Lithuania“. Gastronomijos savaitę organizuoja Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių bei Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos.
Lapkričio 4–10 dienomis vyksiančioje savaitėje norintys dalyvauti restoranai registruotis čia kviečiami iki rugsėjo 9 d. Iki šios dienos dalyvauti savaitėje raginami ir renginių organizatoriai – kaip ir ankstesniais metais, Gastronomijos savaitės metu gyventojai bus kviečiami į gastronomines ekskursijas, parodas, degustacijas.
Iki rugsėjo 16 d. organizatoriams patvirtinus dalyvių sąrašą, Gastronomijos savaitei skirtą meniu restoranai turės pateikti iki rugsėjo 20 d. Galutinis dalyvių ir renginių sąrašas bus skelbiamas spalio 13 d.
