„Kai norime pasiklausyti konkrečios dainos ar kūrinio, paprastai įsijungiame jį kurioje nors programėlėje ar pakeičiame patefono plokštelę. Tuo tarpu į koncertus, spektaklius einame atsiduoti kūrėjo ir atlikėjų valiai: tikimės, kad jie sukurs visokeriopai gerą patirtį: parinks tinkamiausius kūrinius, vientisą šou, įspūdingas dekoracijas.
Maisto pasaulyje tai – mažiau įprasta. Nors mus svečiai jau puikiai pažįsta, turime jų ištikimą ratą, kas vakarą užpildantį restoraną, bet plačiojoje visuomenėje degustacinės vakarienės, kuriose patiekalus, atmosferą, tempą ir istoriją parenka restoranas, o svečiai ateina tik patirti ir mėgautis, vis dar skamba labai egzotiškai. Ir tai nėra blogai“, – sako „Amandus“ šefas.
Jo teigimu, tokios „deep dining“ vakarienės iš tiesų primena teatrą – būtent iš spektaklių D. Praspaliauskas ir sėmėsi įkvėpimo.
„Aktoriai repetuoja, ruošiasi, o tuomet pakyla užuolaida ir per tas kelias valandas kiekvienas iš jų auditorijai atiduoda visą save: visą turimą energiją, emocijas ir pasakojamą istoriją. Lygiai taip pat veikia ir degustacinės vakarienės.
Kai svečius priimi visą dieną, natūralu, kad pavargsti, negali visą laiką būti įsikvėpęs ir pakylėtas – tam neužtektų nei fizinės, nei emocinės energijos. Bet tris valandas, kurias vyksta vakarienė, gali tai padaryti: gali svečiams sukurti aukščiausio lygio patirtį. Tame ir slypi visas tokių vakarienių žavesys“, – sako ne kartą geriausiu Lietuvoje pripažintas virtuvės šefas.
„Amandus“ įkūrėjas sako visada norėjęs bendrauti su žmonėmis, todėl jaunystėje svajojo tapti barmenu.
„Bet kai išvykau kulinarijos meno mokytis ir dirbti į Daniją, sutrukdė kalbos barjeras – nekalbėdamas daniškai, negalėjau turėti tiesioginio ryšio su svečiais. Tad neliko kito kelio: išmokau kalbą ir ėjau bendrauti“, – pasakoja vyras.
Grįžęs į Lietuvą, D. Praspaliauskas atvėrė restorano virtuvę, kad kuo daugiau svečių ir komandos narių vieni kitus matytų. Pasak jo, tam yra ir labai praktinė priežastis: kuo daugiau akių stebi restoraną, tuo daugiau dėmesio gauna svečiai, tuo greičiau išsprendžiamos bet kokios iškilusios situacijos.
„Tačiau tai yra ir abipusis apdovanojimas: mūsų komandai smagu po sunkaus visos dienos darbo pamatyti jo rezultatą – skaniais patiekalais besimėgaujančius svečius, išgirsti jų atsiliepimus. O svečiai dalyvauja tarsi spektaklyje: mato paskutinius patiekalų kūrimo štrichus, kulinarija tampa savotišku menu“, – teigia jis.
Pasak D. Praspaliausko, tokia koncepcija lėmė, kad nuolatiniai svečiai gatvėje jau atpažįsta toli gražu ne tik jį, bet ir kitus ilgamečius, 8 ar net 11 metų komandoje esančius „Amandus“ kolegas.
„Lygiai taip pat ir mes nudžiungame kur nors mieste sutikę nuolatinį svečią: patyrimines vakarienes mėgstantys ir nuolat jose besilankantys žmonės ilgainiui tapo savotiška bendruomene“, – pasakoja šefas.
