Čia susirinks žymiausi Lietuvoje senovės maisto ir mitybos tyrinėtojai, o eksperimentinės archeologijos virtuvės šefai kvies paragauti atkurtų pirmykščių žmonių patiekalų. Šis nemokamas renginys kasmet pritraukia daugybę lankytojų – ne tik archeologijos entuziastų, bet ir norinčių pažinti gyvąją istoriją kartu su šeima, miesto svečių ir vilniečių, norinčių patirti įspūdingą kelionę laiku.
Šefas be kirvio – ne šefas
Virtuvės šefas Marijuš Mališauskas, vienas iš eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ atstovų, atkreipia dėmesį, jog siekiant atkurti įvairių laikotarpių senovės virtuvę, kyla visiškai nekasdieniškų iššūkių, kurie atrodytų labai egzotiški šiandienos žmogui. Vienas iš tokių – maisto sezoniškumas. Anot jo, tokios kaip šiandien maisto produktų gausos, nepriklausančios nuo metų laiko, žmonijos istorijoje niekada anksčiau nėra buvę. Mūsų kraštų gyventojai turėdavo gaminti iš to, kas tuo metu auga ar ką galima pasigauti. Naminiai gyvūnai ar augalai taip pat būdavo labai riboti ir kur kas mažesni bei skurdesni nei šiandieniniai.
„Dabartinis metas, kai natūralioje gamtoje dar nėra jokių uogų ar vaisių, o gyvūnų jaunikliai dar turi gerokai paūgėti, gali būti pavadintas maisto podėlių tuštinimo laiku. Būdavo svarbu suvartoti viską, kas sena, kad būtų paruošta vieta tam, kas užaugs naujo. Tad daugiausia būdavo gaminama iš visokiausių vytintų ar džiovintų maisto produktų likučių. Renginio dalyvius kviesiu ragauti žuvienę iš įvairiausių rūšių žuvų, tiksliau, džiovintų jų galvų“, – sako šefas Marijuš, žadėdamas paskaninti šią ypatingą sriubą ir viena kita šviežia žuvele, jei pasiseks tokių pagauti Neryje.
Kitas iššūkis, su kuriuo galės akis į akį susidurti visi renginio lankytojai – ugnies valdymas.
„Maistas bus gaminamas puoduose ant laužo, todėl ypatingai svarbi yra ir ugniakurų forma bei jų skaičius, nekalbant apie deginamos medienos rūšį ir sausumą. Iš didelės maisto gaminimo komandos narių bus galima sužinoti, kokiems patiekalams rekomenduojama žarijų kaitra, o kuriems reikia liepsnos, ir kokios būtent abiem atvejais. Šiandien atrodo neįtikėtina, kad ypač svarbu mokėti laukti – pavyzdžiui, kad ir tinkamos žarijų temperatūros, kol ant vytelių suverta pamažu vys jautiena, o greta burbuliuos soti ir riebi žirnienė“, – sako Marijuš.
Anot virtuvės šefo, tyrinėjant senovės virtuvę, jam pačiam įdomiausia, kad be anksčiau paminėtų sunkumų, vienas iš didžiausių iššūkių yra virėjo įrankių ribotumas: „Pagrindiniai senovės šefo įrankiai – peilis ir kirvis. Kadangi geležis būdavo labai brangi, tai juos turėdavo praktiškai visam gyvenimui ir labai tausodavo. Tad, jei kada girdėjote perspėjimą net nesiartinti prie siuvėjos ar kirpėjos žirklių, o tuo labiau net negalvoti pabandyti kirpti su jomis popierių, tai galite pamėginti įsivaizduoti, kokios pasekmės lauktų pabandžius kažką netinkamo nuveikti su virėjo peiliu ar kirviu“.
Europos archeologijos dienų lankytojus pasitiksiantis šefas patikino, jog abi savaitgalio dienas turės ir keletą rekonstruotų kirvių ir peilių, kuriuos mielai leis išbandyti tiems, kas panorės šitaip prisidėti prie puotos visiems ruošimo.
Viso savaitgalio programa
Maisto gaminimo procesas iki bus galima ragauti neprailgs, nes tuo pačiu metu vyks įvairiausi paslaptingi senoviniai žaidimai. Į juos įsitraukusieji turės pasukti galvą, bet tuo pačiu ir nepamiršti stebėti, kas vyksta laužuose ir puoduose.
Abi dienas gyvosios archeologijos klubas „Pajauta“ demonstruos archajinius maisto gaminimo būdus, o Vilniaus puodžių cechas pristatys seniausius akmens ir geležies amžių indų gamybos būdus ir pagrindinius indų tipus. Lietuvos nacionalinio muziejaus Priešistorinės archeologijos rinkinių skyriaus darbuotojai pademonstruos priešistorės laikotarpio maisto ir gėrimo gaminimo priemones iš muziejaus fondų.
Europos archeologijos dienomis taip pat laukia nemokamas archeologijos ekspozicijos lankymas, archajinių žaidimų vaikams pristatymas, archeologinių tyrimų bei radinių restauravimo metodų demonstravimas imitacinėje perkasoje ir improvizuotose restauratorių dirbtuvėse visai šeimai.
Net trys mokslo populiarinimo pranešimai pristatys, ką žinome apie senovės žmonėms būdingą mitybos racioną: Lietuvos istorijos instituto doktorantė Viktorija Micelicaitė, tyrinėjanti mitybą Lietuvoje prieš tūkstančius metų, skaitys pranešimą „Ruoniai, pienas ir medus: priešistorinė mityba bioarcheologiniais duomenimis“; Lietuvos gastronominės kultūros ir dabartinės Lietuvos visuomenės gastronominių įpročių bei tapatumų tyrėjas prof. dr. Rimvydas Laužikas nagrinės temą „Viduramžiai ir gotika Lietuvos gastronomijoje“, o Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadovė ir tyrėja prof. dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė supažindins su savo tyrinėjimais „Lietuvos gyventojų mityba nuo ledynmečio pabaigos iki šių dienų. Kuo mūsų regiono bendruomenių mityba buvo unikali?“.
Įžanga į viso savaitgalio renginius taps birželio 14 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame arsenale atidaroma archeologijos ir fotografijos paroda „Objektas ir detalė: akmens amžiaus estetikos pasaulis“. Parodoje bus eksponuojami išskirtiniai objektai, pagaminti iš titnago, akmens, kaulo ir rago, medžio, keramikos ir gintaro, pakerintys savo tobulomis formomis, harmonija. Juos papildys makrofotografijos būdu išdidintos subtilios archeologinių radinių detalės, leidžiančios išryškinti ir daikto formą, ir ornamentiką, ir estetinę kalbą.
Birželio 14–16 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos – šeštus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pristatymui. Šiais metais jas organizuoja beveik 40 institucijų visoje Lietuvoje. Gausi programa, apimanti daugiau nei 60 renginių ir veiklų, siūlo apžiūrėti parodas, dalyvauti edukacijose, prisijungti prie ekskursijų, paklausyti paskaitų, dalyvauti piliakalnių tvarkymo akcijose ir žygiuose po įdomiausias archeologines vietoves. Beveik visi renginiai nemokami, programa skelbiama adresu: https://lnm.lt/archeologijos-dienos/.
