Sukūrė unikalų produktą
Gegužės 29 dieną visus naujųjų technologijų kūrėjus bei entuziastus į KTU „Santakos“ slėnį pakvies į inovacijų parodą „Technorama“. A. Zabulionė 2021 metais vykusioje parodoje pristatė savo su komanda kurtą maisto gaminį – kiaulienos analogas iš žirnių, kuris pelnė ir prizinį įvertinimą.
„Mūsų tikslas buvo pagaminti produktą, kuris turėtų maksimalų kiekį geležies ir minimalų sočiųjų riebalų. Pradėjau svarstyti – kas lietuviui yra mėsa? Mintimis nusikėliau į Palangą vasarą ir pirma mintis buvo – žirniai su spirgučiais. Ta dermė lietuviams labai gerai pažįstama, todėl nusprendžiau ją atkartoti apgaunant liežuvį. Ir tai labai gražiai pavyko“, – sako Aelita.
Ji pastebi, kad kai pradėjo dirbti maisto pramonėje, daug dėmesio buvo skiriama antrinių žaliavų panaudojimui.
„Pavyzdžiui, ką daryti, kai labai populiarus veganiškas migdolų pienas palieka labai daug išspaudų? Buvo net susitelkusi darbo grupė dėl antrinių žaliavų panaudojimo sprendimo paieškų, bet suprantame, kad ilgalaikis tikslas yra nesugeneruoti tų antrinių žaliavų kiekių“, – maisto pramonės tendencijas vardija ekspertė.
Pasak jos, inovacijos pirmiausiai ateina į karo pramonę, mediciną ir tik tada į maistą.
„Maistas yra fenomenas, nes tuo pačiu lyg ir nieko naujo, ko nevalgėm prieš tūkstančius metų, bet tą pačią akimirką, kaip pacituočiau savo močiutę „nuo kada pienas glaioja pusę metų?“. Tai tos inovacijos pakeitė labai daug ir mano nuomone – į gerą“, – dalijasi nuomone A. Zabulionė.
Mityba – pagal kraują
Pasak jos, dabartinį žmogų nustebinti labai sudėtinga. Turime kosmoso technologas, dirbtinį intelektą, kai šaldytuvas skanuoja turinį ir primeną ką reikia nusipirkti ar jau netolimoje ateityje visiems bus prieinami 3D spausdintuvai iš vienos matricos galės atspausdinti bet ką.
„Visi yra girdėję apie personalizuotą mitybą, bet mano, jog tai susiję su specifiniais produktais – baltyminiais batonėliais, specialios paskirties produktais, pavyzdžiui, rijimo sutrikimų turintiems žmonėms. Iš tiesų, personalizuota mityba ateina per genetinį žmogaus suvokimą, per jo genetinio kodo nuskaitymą ir maisto pritaikymą suprantant visus biocheminius procesus vykstančius tame žmoguje. Aišku, skamba kaip utopija – tai įvyks ne per artimiausią dešimtmetį, bet po truputį tai atrodys visai normalu“, – kalba KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė ir mokslo populiarintoja.
Ji pastebi, kad anksčiau, ypač po antrojo pasaulinio karo, žmonės norėjo pagaminti kuo daugiau ir kuo tankesnio maisto, kuris turėtų daugiau kalorijų. Dabar jau kalbama apie įvairiapusį poreikių patenkinimą, nes reikia vitaminų, baltymų ir kitų medžiagų.
Atgal į praeitį
Stebint maisto tendencijas, Aelita juokiasi, kad atrodo jog procesas primena didįjį vištos ir kiaušinio fenomeną.
„Visuomenėje dabar madingos atsiradusios bemėsės dienos – o juk praeityje visi mes esame ragavę grikių ar avižinių dribsnių kotletukų. Žmonės užkandžiams pradėjo rinktis vaisius, daržoves, nebe batonėlius ar perdirbtą maistą. Rodos, dabar madingas naujas požiūris, kad tai, ką mes darėme prieš daug daug metų, mes darėme gerai“, – šypteli ekspertė.
Kuriant naująsias technologijas itin svarbus multidiscipliškumas. Dirbtinis intelektas intensyviai dirba maisto pramonėje, ypač optimizuojant procesus – reikalingas labai glaudus įvairių sričių ekspertų bendradarbiavimas.
