Gegužės 22–23 dienomis, Lietuvos kultūros tarybos remiamo idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ metu, vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami į „Paskutinę vakarienę“ – restorane „Valdovai“ Katedros aikštėje rengiamą performatyvų maisto renginį, kuris provokuos apmąstyti globalių klimato pokyčių, taršos ir nykstančių išteklių poveikį žmonių gyvenimuose.
Pasak organizatorių, kuriant unikalų šio renginio scenarijų buvo siekiama suderinti skirtingas religijas ir filosofijas.
„Tai tikrai ne paskutinė ir ne visai vakarienė – tai performatyvus kulinarinis vakaras, kurio metu istoriniuose požemiuose, apsaugoti nuo griūvančio pasaulio negandų, susirinksime pasaulio pabaigos ritualams ir jų skoniams“, – taip „Paskutinės vakarienės“ idėją pristato jo organizatoriai Tauras Stalnionis („Café Müller“), Giedrė Selenytė, Monika Radžiūnaitė, bei „Taurakalnio“ įkūrėja Monika Čereškaitė.
Festivalio „Revolution“ organizatorius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas priduria, kad „Paskutinė vakarienė“ yra maisto choreografijos žanro renginys. Pasak jo, šis žanras yra visiška naujovė Lietuvoje.
„Vienas festivalio „Revolution“ tikslų yra įkvėpti smalsius žmones domėtis pasaulinėmis tendencijomis, paskatinti eksperimentuoti, atrasti naujas ir netikėtas bendravimo, susitikimų, net vakarienės rengimo formas. Būtent tokia bus „Paskutinė vakarienė“, kurią atras per Vilniaus senamiestį ir Naujamiestį besitęsiančio festivalio žemėlapio dalyviai – žadanti netikėtas patirtis ir iš tiesų stebinanti“, – pažymi A. Kamantauskas.
Per maistą – žvilgsnis į galimas pasaulio pabaigas
„Paskutinės vakarienės“ idėjos autorė, prekių ženklų ir performatyvių patirčių kūrėja G. Selenytė sako, kad vakarienės svečiai pirmieji turės galimybę pažvelgti į ateities scenarijus.
Pasak jos, maistas yra unikali medijos priemonė, gebanti perduoti žinutę ne tik apie šiuolaikinio pasaulio iššūkius, globalizaciją, demografines problemas ar pasauliui gresiančią maisto krizę, bet ir apie galimas pasaulio pabaigas.
„Kurdami įžanginę vakarienę nagrinėjome žymių mokslininkų, išradėjų ir tyrėjų antropologinius tyrimus, filosofinius pamąstymus bei statistiką. Nors jie ir neturi gerų prognozių, sako, kad viskas vis dar yra mūsų pačių rankose“, – teigia G. Selenytė.
Į „Paskutinės vakarienės“ repeticiją susirinkę vilniečiai stebėjosi tiek projektui sukurtų patiekalų pateikimu ir estetika, tiek ir jų skoninėmis savybėmis. Renginio dalyviams ant stalo buvo patiektos druskoje keptos fosilijos, pagamintos iš morkų ir svogūnų, samanas imituojantis sojų pupelių pyragas, avinžirnių griliažas, sepijų rašalu dažytos itališkos grissini lazdelės ir didelis valgomas maisto atliekų kalnas – iš juodos duonos plutos ir daržovių lupenų pagaminti traškučiai. Visi šie ir kiti patiekalai skatino susimąstyti apie besikeičiančio pasaulio iššūkius, bet tuo pat metu buvo nuostabaus, dar nepatirto skonio.
Pasak maitinimo paslaugų įmonės „Taurakalnis“ įkūrėjos M. Čereškaitės, tokios vaišės ateityje gali tapti įprastu žmonijos maisto racionu.
„Labai tikėtina, kad mažėjant išteklių kiekiui visi maisto likučiai, kuriuos dabar automatiškai metame į šiukšliadėžę – lupenos, duonos pluta ar pupų luobelės – ateityje gulės ant mūsų stalo. 100 proc. panaudosime kiekvieną įmanomą produktą, nes daugiau paprasčiausiai nebus iš ko rinktis“, – prognozuoja M. Čereškaitė.
Parodys, kad net ir iš ribotų išteklių galima pasidaryti šventę
Pasak dizainerio T. Stalnionio, „Paskutinė vakarienė“ kalba ne apie individų, bet apie mūsų, kaip rūšies, išnykimą.
„Per įžanginę vakarienę ant stalo matėme vandenynus – iš krevečių kiautų virtą sultinį, aštuonkojus, taip pat juodą išdžiūvusį mišką, kurį atvaizdavo dažytos grissini lazdelės. Polinkį jungtis į kultus iliustravome piramide, pastatyta iš putojančio vyno ir želės kubelių. Tokia buvo mūsų repeticija, o dabar kiek kitaip viską pergalvojome, į vakarienes įtrauksime performatyvų maisto pateikimą, šiek tiek pasikeis ir maisto forma“, – apžvelgia T. Stalnionis ir priduria, kad gegužės 22–23 d. rengiamoje „Paskutinėje vakarienėje“ ant stalo bus patiekta dar daugiau skonių bei simbolizmo.
Kiekvienas patiekalas atspindės skirtingas žmonijos negandas: globalius klimato pokyčius, taršą, nykstančius išteklius ar stichines nelaimes bei skatins apmąstyti Žemės išlikimo galimybes. Visa tai bus pateikta per skirtingas tradicijas ir požiūrio kampus. Kūrybinę projekto komandą renginių metu taip pat papildys šiuolaikinės tapytojos M. Radžiūnaitės vaizdo instaliacijos bei architekto, muzikos kūrėjo Artūro Čertovo garso takelis.
Pasak „Paskutinės vakarienės“ rengėjų, šiuo projektu taip pat siekiama parodyti kūrybiškumą – kaip net ir iš ribotų išteklių galima pasidaryti šventę.
„Nors išteklių ir mažėja, maistas vis tiek privalo teikti džiaugsmą. Valgydamas žmogus turi patirti pasitenkinimą visomis savo juslėmis: akimis, uosle, gomuriu.
„Paskutinės vakarienės“ meniu parodys, kad mažas ingredientų kiekis netrukdo sukurti labai skanių ir malonumą teikiančių patiekalų. Ateityje vilties tikrai yra“, – šypsosi M. Čereškaitė.
Performatyvus kulinarinis vakaras „Paskutinė vakarienė“ yra antrojo didžiausio Baltijos šalyse idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“, kuris vyks gegužės 22–24 dienomis Vilniaus rotušėje, jos aikštėje ir kitose Senamiesčio erdvėse, programos dalis. Tarp kitų festivalio „Revolution“ akcentų bus dar nematytas tapytojo Rolando Žigonio performansas vandenyje, „Bokšto SPA“ baseine, įspūdingiausio torto ir stalo dekoro konkursai, naujausių tendencijų apžvalga bei diskusijos su įvairių sričių profesionalais.
