– Kas jums yra maisto gamyba? Kiek tai yra menas, o kiek mokslas?
– Maisto gamyba yra ramybė, žaidimas, smalsumas, įkvėpimas, džiaugsmas, namai, jaukumas. Tai yra mokslu grįstas kūrybinis procesas. Vienas be kito – niekaip. Faktas, kad, praplėtus technines žinias, kurti virtuvėje tik lengviau. Be kūrybos maistas būtų labai sausas ir neįdomus.
– Kada pradėjote maisto tinklaraštį ir nusprendėte dalintis receptais su kitais?
– Kai pagrindine mano veikla buvo tapęs profesionalus tarptautinis modelio darbas, gamindama maistą radau ramybę. Tuo metu neturėjau pastovios gyvenamosios vietos, nuolat keliaudavau, vienoje vietoje ilgiausiai praleisdavau mėnesį. Maistas man tapo meditacija.
Bandydama ir kurdama receptus daug laiko praleisdavau virtuvėje, todėl ji man atstodavo namus, saugią erdvę, kurioje žinodavau, ko galiu tikėtis. Receptais pradėjau dalintis tam, kad pailsėčiau nuo mados industrijos. Kontrastinga veikla mane stipriai įkraudavo. Ilgainiui tai išaugo į „Kitchen Julie“ tinklaraštį tokį, kokį jūs žinote dabar.
– Atrodo, visa galva nėrėte į veiklas, susijusias su maisto gamyba, tačiau modelio darbas taip pat niekur nedingo. Papasakokite, kaip pavyksta viskam rasti laiko?
– Nepavyksta. Suderinti dvi skirtingas veiklas sudėtinga. Dažnai jaučiuosi, kad bėgu ir nieko nespėju. Esu perfekcionistė, taip pat turiu polinkį atidėlioti, todėl mokausi aiškiai susidėlioti prioritetus ir reguliariai sau primenu, jog geriau padaryti nei bandyti padaryti tobulai, bet delsti ir galiausiai neįgyvendinti.
„Kitchen Julie“ klientai yra Lietuvoje, o dirbti modelio darbą dažniausiai skrendu į užsienį, todėl natūralu, kad, daugiau laiko ar dėmesio skyrus kažkuriai iš veiklų, nukenčia kita. Ir atvirkščiai. Tai vargina, bet kartu įkvepia. Trumpa darbo kelionė leidžia pailsėti nuo virtuvės, pasiilgti maisto gamybos, o receptų filmavimai – grimo kambario ir veiksmo priešais kamerą, kuriame nekandu sumuštinio (šypsosi).
– Gruodį pasirodys knygos „Kitchen Julie“ naujas leidimas. Kokius jausmus išgyvenate iš naujo pristatydama šią knygą?
– Nėra paprasta įvardinti. Noriu sakyti laiminga, bet ištarti tokį apibūdinimą nedrąsu. Pastaruosius pusantrų metų mano kasdienybę kartino teisiniai procesai, bandant rasti susitarimą su pirmąjį knygos leidimą išleidusia ir šią vasarą bankrutavusia leidykla „Dvi tylos“. Nesiplėsiu, bet jaučiu atsakomybę pasidalinti – leidykla daugybę kartų man melavo, manipuliavo manimi, neatsakingais sprendimais kompromitavo „Kitchen Julie“ prekės ženklo patikimumą. Baisus jausmas išgyventi išdavystę iš žmogaus ir įmonės, į kuriuos visuomet žiūrėdavai kaip į autoritetą, pasitikėjai ir atvira širdimi, garsiai bei beatodairiškai palaikei.
– Kas padeda atitrūkti nuo darbų ir sugrįžti į save?
– Nepaisant to, kad lengvai pametu darbo valandų skaičių, mėgstamoms veikloms laiko randu. Šį rudenį grįžau į man labiausiai patinkantį sporto režimą – kelis kartus per savaitę dirbu su treneriu, taip pat lankau jogą, pilateso treniruotes. Jaučiu, kad sportas daro teigiamą įtaką mano dienotvarkei: anksčiau einu miegoti, anksčiau pradedu dieną, turiu energijos po darbų nuveikti kažką įdomaus. Man tai įvairiausi dalykai – nuo kokybiško filmo namuose, vakarienės mieste, meno parodos, koncerto iki molio lipdymo užsiėmimo, masažo, SPA ar tiesiog knygos lovoje.
– Artėja Kalėdos. Kaip šventės atrodo Julijos namuose? Mieliau vakarienę gaminate viena, o gal priešingai – šia veikla dalinatės su draugais ar šeima?
– Virtuvėje mėgstu suktis viena, bet per Kūčias ir Kalėdas man ypač norisi susibūrimo su artimaisiais, todėl gaminti Kūčių patiekalus kartu su močiute yra viena gražiausių patirčių metuose. Per Kūčias visai šeimai dažniausiai gaminame dviese – aš ir močiutė. Šeima Kūčių dieną suvažiuoja būtent į jos namus. Per Kalėdas visi renkasi pas mane, todėl didžiąją dalįmaisto ruošiu viena, o šeimos nariai papildomai atsineša, ką būname sutarę. Man maisto ruošimas individualus procesas, bet labai patinka, jei aplink būna žmonių. Tik nieko neklausinėja, o bendrauja tarpusavyje ir aš fone ramiai sau viena gaminu (juokiasi).
– Kaip reagavote į „Malsenos“ kepimo akademijos iššūkį gaminti pasitelkiant dirbtinį intelektą?
– Su „Malsena“ draugaujame ne vienus metus, jie mane vis maloniai nustebina kalėdinėmis idėjomis, todėl kurti drauge man labai patinka. Šių metų užduotis tikrai suintrigavo. Mano nuomonė apie dirbtinį intelektą dviprasmiška. Viena vertus, matau tai kaip neišvengiamą šiuolaikinės visuomenės ir technologijų progresą, kita vertus, nuoširdžiai baisu, kaip tokios technologijos ilgainiui atsilieps žmonijai. Vis dėlto šiuo metu smalsumas nugali.
– Julija, kas artimiausiu metu laukia „Kitchen Julie“, kokių turite sumanymų?
– Šiuo metu artimiausias tikslas yra surengti „Kitchen Julie“ knygos pasirašymų sesiją, kurios metu skaitytojai galėtų įsigyti savo kopiją ir susipažinti su manimi neįpareigojančioje aplinkoje. Kalėdos artėja, norisi jaukių pokalbių ir bendrumo.
– Būtent šiuo laikotarpiu norisi ir šiltų, jaukių kepinių. Gal galite pasidalinti savo mėgstamu receptu?
– Mano močiutės legendinis obuolių pyragas. Jis kitoks nei klasikiniai obuolių pyragai – tešla yra puri ir lengva, pyragas be jokių riebalų, bet vis tiek drėgnas, kepamas kekso formoje.
Obuolių pyragas
Reikės:
- 5 vidutinio dydžio obuolių;
- 3 didesnių arba 4 mažų kiaušinių;
- 250 ml kvietinių miltų;
- 125–150 ml cukraus;
- 1/2 citrinos sulčių;
- žievelės nuo citrinos;
- 1 šaukštelis sodos;
- 1/2 šaukštelio cinamono;
- sviesto skardai patepti.
Gaminame:
Obuolius nulupame, supjaustome gabalėliais ir sumaišome su cinamonu. Dubenyje kiaušinius plakame su cukrumi iki šviesios purios masės, kol padvigubėja tūris. Įmaišome citrinos žievelę ir citrinos sultimis nugesintą sodą. Atsargiai įmaišome miltus. Sviestu išteptoje kepimo formoje sluoksniuojame tešlą su obuoliais. Kepame viršus apačia režimu iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 min.
