Ir nors Lietuvoje tokių žmonių itin mažai, vis tik kursai apie vyną išparduodami itin greitai, informuoja Lietuvos someljė mokykla. Tad kyla klausimas: galbūt gastronomija gali motyvuoti suaugusiuosius mokytis ir gelbėti šalies statistiką?
Lietuva – suaugusiųjų švietimo statistikos apačioje
Remiantis naujausiais Europos komisijos duomenimis, 2022-aisiais 11,9 proc. suaugusiųjų (25–64 metų) per pastarąsias keturias savaites dalyvavo vienokiuose ar kitokiuose mokymuose. Aktyviausiai suaugusieji mokosi Švedijoje (36 proc.), Danijoje (27 proc.), Olandijoje (26 proc.) ir Suomijoje (25 proc.). Europos Sąjungos tikslas – kad iki 2030 m. šis skaičius pasiektų 60 proc. O štai Lietuva – antroje sąrašo pusėje. Vos 8,5 proc. suaugusiųjų Lietuvoje dalyvauja suaugusiųjų mokymų programose, kursuose ar siekia formalaus išsilavinimo.
Vilniuje įsikūrusi Lietuvos someljė mokykla yra neformali mokymo įstaiga, kurioje tik suaugusieji nuo 20 metų gali mokytis apie vynuogių veisles, vyno kultūrą, degustavimo pradmenis ir someljė darbą. Kitaip nei rodo bendroji suaugusiųjų švietimo statistika, Someljė mokykloje auga susidomėjusiųjų mokslais skaičius, todėl šiais metais mokykla net pasiryžo atidaryti filialą Kaune. Kursas užsipildė mažiau nei per mėnesį.
Vienas iš mokyklos įkūrėjų ir dėstytojų Arūnas Starkus tikina, kad suaugusieji mokytis nori. Tik kas juos iš tikrųjų domina?
Mokslai apie vyną populiarėja tarp mėgėjų
Nors Lietuvoje galioja kalbėjimą apie vyną varžantys įstatymai, pasaulis ir popkultūra juda priešinga linkme. Prieš kelis mėnesius „Apple TV“ išleido pagal japonišką mangą (komiksą) sukurtą serialą „Drops of God“ (liet. „Dievo lašai“). Po serialo pasirodymo užsienio mokymų apie vyną institucijos pastebėjo padidėjusį jaunų suaugusiųjų susidomėjimą someljė profesija ir apskritai išaugusį norą pažinti vyną kaip kultūros reiškinį, o ne alkoholinį produktą.
Nors į Lietuvą šios tendencijos ateina lėčiau, šalyje juntamas vis didėjantis susidomėjimas gastronomine kultūra: neseniai nuvilniję 30 geriausių restoranų rinkimai, kalbos apie į Lietuvą atvyksiančius „Michelin“ vertintojus, kasmet populiarėjančios „Vyno dienos“, tūkstančių lankytojų sulaukiantis Sūrių festivalis, viskio, alaus festivaliai, įvairūs vakarienių klubai, kulinarijos mokyklos, Vyno ir desertų derinimo čempionatas... Visa tai siunčia aiškius signalus, kad maistas ir gėrimai yra kiek daugiau nei kalorijos – tai gali būti ir aistra, ir karjera, ir hobis ar net menas.
Anot Arūno Starkaus, vyno kursų populiarėjimas ir plėtra byloja ne tik apie žmonių pasiruošimą puoselėti gastronominę kultūrą, bet ir apie tai, kad suaugusiųjų mokymosi statistiką pakelti galima pasinaudojus jiems maloniais dalykais.
„Suaugusieji ir apskritai šiuolaikiniai žmonės laiko turi vis mažiau. Kad asmuo matytų prasmę ir pasiryžtų bent vieną vakarą per savaitę skirti ne šeimai, draugams ar poilsiui, o asmeniniam tobulėjimui – tai turi būti ne tik vertinga, bet ir įdomu, interaktyvu, kokybiška.
Someljė kursus vis daugiau žmonių mato ne tik kaip mokslus apie vyną aptarnavimo sferoje dirbantiems profesionalams, bet ir kaip progą atsipalaiduoti, tapti smalsios ir kultūringos bendruomenės dalimi, pagilinti savo žinias ne tik gėrimų, bet ir istorijos, geografijos, kultūros srityse“, – komentavo jis.
Nenuostabu, jog, Lietuvos someljė mokyklos duomenimis, per du trečdalius Someljė mokyklos kursus lankančių studentų profesiškai visiškai nesusiję su gėrimais ar maistu. Studentais tampa tiek medikai, tiek verslininkai, visuomenininkai, teisininkai, žurnalistai ir pan.
Štai pernai studijas pabaigęs Šarūnas Dyburis yra vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujantis partneris. Anot absolvento, bet kuris šiek tiek išprusęs asmuo galėtų mokytis apie vyną. „Džiaugiuosi, kad dabar jau be baimės galiu restorane paimti vyno meniu ir suprasti, kas ten rašoma. Ir užsisakydamas vyną nesijaučiu, lyg dalyvaučiau loterijoje – patiks užsisakytas vynas ar ne“,– sakė jis.
Naudą mato ir maisto pramonės atstovai
Klaidinga manyti, kad į someljė kursus eina vien tik vyno mėgėjai. Maisto pramonės atstovai taip pat suvokia naudą tobulinant įgūdžius atpažinti skonius ir aromatus. Kai kurie dėl to važiuoja į Vilnių net iš kitų miestų.
Turinio apie maistą kūrėja „Instagram“ platformoje Simona Lubauskaitė rugsėjį pradės jau trečiąjį someljė studijų semestrą.
„Kai pradėjau studijuoti Someljė mokykloje, dar dirbau Marijampolėje, tad sekmadieniais atvažiuodavau į Vilnių, nakvodavau, pirmadieniais dirbdavau nuotoliniu būdu ir po paskaitos dažniausiai traukiniu grįždavau į Kauną tik apie 23val.“, – pasakojo S. Lubauskaitė.
Vis dėlto pastangos buvo to vertos. Labiausiai Simonai įsiminė maisto ir vyno derinimo paskaitos, kurių metu išmoktas pamokas kūrėja pritaiko ne tik namuose, bet ir restoranuose.
„Ypač skeptiškai žiūrėdavau į saldaus vyno ir deserto derinius, bet per kursus atradau ne tik šį derinį, kurį tiesiog privalo išbandyti kiekvienas, bet ir visą Vyno ir desertų derinimo čempionatą, apie kurį iki tol nebuvau girdėjusi“, – komentavo ji.
Kad žinios apie vyną būtinos norint vystyti sėkmingą restoranų verslą, neabejoja ir Indra Ramanauskienė, žinomo Kauno restorano „Monte Pacis“ savininkė.
I. Ramanauskienė buvo pirmoji studentė, kuriai Lietuvoje buvo įteiktas Lietuvos someljė mokyklos diplomas. Nors mokslus moteris baigė jau prieš 17 metų, ji pasakojo, jog tai buvo labai įdomi, vertinga ir smagi patirtis, kurią prisimena kaip šiandien.
Pirmojoje Lietuvos someljė mokyklos laidoje mokėsi tuo metu žymiausių Lietuvos restoranų savininkai bei gėrimų importo įmonių vadovai.
„Monte Pacis“ direktorė į studijas važiuodavo ne tik iš Kauno, bet ir iš Neringos, kur jos laukdavo atostogaujanti šeima. „Vis dar pamenu, kaip braidydavau po jūrą su lapais ir kartodavausi vynuogių veislių pavadinimus“, – šypsosi ji.
„Įgytos žinios ne tik pakeitė mano asmeninį (drauge ir mano artimųjų) požiūrį į vyno kultūrą, jo ragavimo, net keliavimo įpročius, sužadino norą gilinti žinias, bet, svarbiausia, tai tapo svarbia mano veiklos dalimi. Galėjau pati profesionaliai sudaryti savo restoranų vyno sąrašus, formuoti vyno rūsį, pradėjau pati importuoti vyną, vesti degustacijas. Tad ir pati jaučiuosi prisidėjusi prie vyno kultūros Kaune sklaidos“, – studijų nauda pasidalino verslininkė.
Ar Kaunas pasiruošęs pažinti vyno kultūrą?
Tai, kad Someljė mokykla nuo šių metų veiks ir Kaune, parodo ne tik mokyklos plėtros sėkmę, bet ir besikeičiančius kauniečių įpročius. Vis dėlto, vyno kultūra ten dar gerokai atsilieka nuo sostinės.
Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius pats kilęs iš Kauno. Tačiau šiandien asociacija neturi nė vieno Kaune gyvenančio nario. Vis dėlto, anot jo, Kaune daugėja restoranų, kurie skleistų ir puoselėtų vyno kultūrą, tad ilgainiui ir kauniečių įpročiai gali keistis. Neseniai paskelbtame 30 geriausių restoranų sąraše – trys Kauno restoranai: „Arivee“, „DIA“ ir „MOMO Grill“. Visi turi kruopščiiai sudarytus vyno meniu, jų darbuotojai dalyvavę vienokiuose ar kitokiuose mokymuose apie vyną. Geriausių restoranų dešimtuke esantis „Arivee“ yra net du kartus nugalėjęs Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionate.
Maisto ir gėrimų kultūra stiebiasi, kad kada nors pasiektų didžiųjų gastronominių miestų lygį. Rinkimai ir čempionatai skatina tobulėti, tačiau atsiradę ir rinkoje įsitvirtinę mokslai, atrodo, viską formalizuoja. Aptarnavimo sfera siūlo puikių galimybių siekti karjeros ir yra gera terpė suaugusiųjų mokslams klestėti.
