Jei plaunant lapines salotas lieka žemių, valgant jos girgžda tarp dantų. Yra žmonių, kurie dėl šios priežasties lėkštėje palieka žalius lapus, nors šie žalumynai teikia didelę naudą.
Salotose gausu maistinių skaidulų ir mažai kalorijų, todėl jas būtina įtraukti į valgiaraštį. Bet ką iš jų pagaminti, kad neatsibostų?
Pasirodo, plauti salotas yra didelis vargas. Jei nuplautose salotose lieka daug vandens, šaldytuve jos greit praranda standumą ir ima vysti, o suvytusios salotos nėra estetiškas vaizdas.
Kad taip neatsitiktų, po tekančiu vandeniu nuplautus salotų lapus patariama nusausinti arba sudėti į specialų indą, kurį sukant pasišalina vanduo.
Tačiau pasaulis jau išmoko auginti salotas ne įprastoje dirvoje, o vandenyje, kuris papildomas mikroelementais ir trąšomis. Tai – hidroponinis auginimo būdas.
Vilniuje neseniai duris atvėręs tvarus naujos kartos vertikalus žalumynų ūkis „Leafood“ remiasi šiuolaikinėmis technologijomis, kai lapinių salotų derlius užauginamas be įprastos žemės.
Vertikalus ūkis atrodo kaip salotų daugiabutis, nes jame yra net keturiolika aukštų. Čia specialūs padėklai su augalais kyla aukštyn, o ne plečiasi į plotį.
Ekskursija į salotų daugiabutį gali daug ką nustebinti.
Ypač tokiame ūkyje, kur derlius nuimamas penkiolika kartų per metus, o per vieną dieną surinktomis šviežiomis salotomis galima pamaitinti tokį miestą kaip Kaunas.
Pagal Taivano technologiją sukurtoje žaliojoje fermoje auginama 12 rūšių salotų, taip pat špinatai, lapiniai kopūstai, prieskoninės žolelės bazilikai, kalendros, mėtos, įvairių salotų mišiniai.
Žalumynų netgi nereikia plauti vandeniu, nes einant į tokį daržą būtina apsirengti kaip einant į operacinę – niekas neįleis be vienkartinio kombinezono ar chalato, mėlynų antbačių, naudojamų ligoninėse.
Prieš žengiant į salę, kur keliais aukštais sudėti milžiniški padėklai su salotomis, būtina dezinfekuoti rankas.
Persirengimo kambarį nuo salės skiria į lifto kamerą panaši nedidelė patalpa, kur telpa vos trys žmonės. Kai persirengę vienkartiniais drabužiais čia patenka lankytojai, įjungiama suspausto oro srovė, kuri kyla kaip vėjo gūsis. Tokia apsauga būtina, kad su drabužiais į augalų cechą nepatektų įvairių ligų sukėlėjų.
Apsilankęs ką tik atidarytame vertikaliame darže A.Puklevičius liko sužavėtas. Apie hidroponikos metodą, kai be žemės, o tik mikroelementais papildytame vandenyje yra auginamos daržovės, jis yra skaitęs dar būdamas paauglys.
– Atrodo, šviežiomis lapinėmis salotomis ateityje galės pasisotinti žmonės, kuriems galbūt bus lemta gyventi kosminėje stotyje ar Marse. Ar ryžtumėtės paragauti tokių salotų? – pasiteiravau rašytojo A.Puklevičiaus.
– Esu mokslinės fantastikos gerbėjas, skaičiau ne vieną romaną, kuriame vaizduojami ateities miestai, o jų gyventojai aprūpinami neįprastu būdu – maistu iš hidroponinių fermų. Tai buvo seniai, nelabai įsivaizdavau, kaip tai įmanoma padaryti. O dabar įsitikinau, kad tokiu būdu prižiūrimi augalai puikiai dera. Įspūdinga, kad po stogu įrengtas ūkis užima nedaug ploto, nes jis yra vertikalus.
Manau, ateityje tokia daržininkystė padėtų planetoje taupyti žemės išteklius, apsaugotų nuo dirvos erozijos, ūkininkams nereikėtų sukti galvos, kur rasti derlingos žemės.
Kadangi Lietuvoje vyrauja smėlynai, manau, auginti lapines salotas dirbtiniu būdu, be žemės, taip pat bus svarbu, nes po atviru dangumi jos gali augti vos keletą mėnesių.
– Ar valgymo įpročiai gali prisidėti prie tvarios aplinkos?
– Rinkdamasis maisto produktus kiekvienas žmogus gali susimąstyti, kaip jie buvo pagaminti, kaip buvo auginamos salotos, daržovės.
Hidroponiniu būdu prižiūrimi augalai iš tikrųjų palengvina žmonių darbą – lieka daug laisvų rankų, nes augalų nereikia ravėti, laistyti, jiems sukuriamas specialus mikroklimatas, naudojama dirbtinė šviesa.
Iki šiol didžioji dalis į Lietuvą importuojamų lapinių daržovių atkeliaudavo iš Šiaurės Afrikos arba Pietų Europos. Jos šaldytuve išlieka šviežios ne ilgiau kaip penkias dienas.
O šiuolaikinės technologijos, kurias yra ištobulinęs Taivanas, pasižymi tuo, kad yra apgalvota kiekviena smulkmena, kaip paprasčiau ir pigiau pristatyti užaugintas daržoves valgytojams. Tai reiškia, kad šviežių salotų nereikia transportuoti iš toli, nereikia taikyti sudėtingų logistikos schemų.
Jau įmanoma užauginti 200 kartų daugiau derliaus nei tradiciniuose ūkiuose. Kita vertus, ūkininkaujant uždarose patalpose naudojama iki 95 proc. mažiau vandens, aplinka nėra teršiama kenksmingomis medžiagomis ir pesticidais. Neabejoju, kad liks ir tradicinė žemdirbystė, nes visada bus tokių valgytojų, kuriems žemėje užaugusios salotos bus gardesnės.
– Ar įmanoma išsaugoti skonio savybes auginant salotas nenatūralioje terpėje?
– Dėl skonio nesiginčijama. Žmogaus kūnas yra tokia biologinė mašina, kuri labiau reaguoja ne į skonį, o į chemines medžiagas, be kurių ji negali veikti.
Žmogus yra gamtos dalis, o tiksliau – tam tikrų cheminių elementų derinys. Siūlyčiau į skonį pasižiūrėti kiek atidžiau. Jei mokslininkams pavyksta atkurti tam tikrą cheminių junginių derinį, kuris lemia skonio savybes, toks dirbtiniu būdu gaunamas maistas teoriškai turėtų nesiskirti nuo natūralių maisto produktų. Kiek žinau, dar niekam nepavyko dirbtiniu būdu atkurti gero vyno skonio. Tai labai sudėtinga, nes vyno savybes lemia labai daug veiksnių.
Susintetinta mėsa, kuri pakeistų gerą avienos ar jautienos kepsnį, dar yra labai brangi, nors ateityje vegetarai galbūt ją rinksis kaip baltymų šaltinį.
O dirbtiniu būdu auginamos salotos išsaugo savo natūralias savybes. Manau, skonį lemia labiau psichologinės savybės. Juk yra žmonių, kurių skonis labai jautrus, o yra tokių, kurie valgys marinuotas vinis ir jiems bus skanu.
Skonio pojūčius veikia ir išankstinė nuostata, pavyzdžiui, jei žmogus žino, kad valgo natūraliai užaugintas salotas, jam gali atrodyti skaniau, nors padėjus dvi lėkštes – vieną, kurioje yra natūraliai užaugintos salotos, o kitą – dirbtiniu būdu, salotų skonis nesiskirs.
– Ar salotos bus gardesnės, jei jos klausysis muzikos?
– Vertikaliame augalų ūkyje apgalvota dar viena svarbi detalė – tai muzika. Iš tikrųjų muzika skamba ne čia dirbantiems specialistams, o augančioms salotoms. Mokslininkai nustatė, kad augalai, kaip ir žmonės, mėgsta klausytis muzikos. Pavyzdžiui, augalai nekenčia roko, metalo, jiems labiau tinka klasika ir ramus džiazas.
Juk muzika yra garso bangos, sukeliančios oro vibraciją. Augalams tai kaip masažas, jiems tai patinka. Tyrimai rodo, kad klasikinė muzika teigiamai prisideda prie salotų augimo ir jų kokybės.
Galima kūrybiškai pasižiūrėti ir į maisto ruošimo procesą, todėl eksperimentavimas virtuvėje su šviežiais žalumynais gali teikti daug malonumo.
Lietuvos gyventojai valgo per mažai daržovių
Hidroponinė augalininkystė gali prisidėti prie sveikatinimo. 2021-aisiais paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje Lietuva buvo priskirta prie nesveikiausių Europos šalių, o didžioji dalis mirčių šalyje siejama su mitybos ypatybėmis.
Šioje ataskaitoje minima, kad 2019 metais net ketvirtadalis visų mirčių buvo susijusios su mitybos rizikomis, kylančiomis dėl mažo vaisių ir daržovių bei didelio cukrumi saldintų gėrimų vartojimo.
Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad net 46 proc. suaugusiųjų per dieną nesuvalgo nė vienos daržovių porcijos.
Pasaulio sveikatos organizacija pataria kasdien suaugusiam žmogui suvalgyti 5 porcijas vaisių ir daržovių (apie 400 gramų), o pietų metu reikėtų pusę lėkštės skirti daržovėms ir lapinėms salotoms.
