Kaip balandžio formos pyragas, vadinamas „Colomba di Pasqua“ (liet. Velykų balandis), tapo neatsiejama velykine tradicija Italijoje? Sklando kelios legendos, susijusios su langobardų epocha, karaliais ir karais.
Viena jų pasakoja, kad VI amžiaus viduryje langobardų karalius Albonio nusprendė užimti Pavijos miestą. Tačiau besipriešinantys gyventojai tapo kietu riešutėliu. Karalius nusprendė pavijiečius palaužti apgultimi.
Po trejų metų apgulties išsekę gyventojai atnešė karaliui duoklę – saldžią balandžio formos duoną kaip taikos simbolį. Buvo kaip tik velykinis laikotarpis, karaliui kepinys taip patikęs, kad jo karinga širdis suminkštėjusi, jis nusprendęs neišžudyti visų gyventojų, o balandžio formos pyragas tapęs Velykų dvasios – taikos ir naujos pradžios – simboliu.
Kita legenda byloja apie 612 metais į Paviją atvykusį airių abatą Kolombaną, kurį priėmė langobardų valdovai ir pakvietė prabangių pietų. Puotoje buvo gausiai patiekta patiekalų iš keptos žvėrienos, tačiau buvo gavėnios metas, tad Kolombanas ir su juo kartu keliavę vienuoliai mėsos atsisakė.
Karalienė Teodolinda, nesupratusi vienuolių elgesio, baisiai įsižeidė ir jos įtūžis atslūgo tik abatui pasiūlius diplomatišką išeitį: mėsą valgyti tik ją palaiminus. Karalienė sutiko, Kolombanas pakėlė dešinę ranką kryžiaus ženklo mostui, ir staiga mėsos patiekalai virto baltais duonos balandžiais.
Stebuklas karalienei padarė tokį didelį įspūdį, kad ji padovanojo abatui žemių, kuriose atsirado Šv.Kolombano abatija, o balandžio formos pyragas tapo privalomu rūmų velykinio stalo atributu.
Kad ir kaip būtų, džiovintais vaisiais, apelsinų žievelėmis ir migdolais įdarytas minkštas pyragas „Colomba di Pasqua“ ilgainiui išpopuliarėjo visoje Italijoje. Masinė jo gamyba pradėta maždaug prieš šimtą metų Milane.
Tačiau neatsiejama italų velykine tradicija šis pyragas tapo po Pirmojo pasaulinio karo, kai vienos Milano kepyklos reklamos skyriaus vadovas nusprendė, kad atėjo laikas italams turėti tradicinį pyragą ne tik Kalėdoms, bet ir Velykoms.
Dabar balandžio formos pyragas yra Italijos istorijos dalis, įtraukta į Žemės ūkio ministerijos sudarytą tradicinių itališkų maisto produktų sąrašą. O italai „Colomba di Pasqua“ dovanoja ir valgo kaip taikos bei meilės simbolį.
Įkandama užduotis
Panašiai kaip ir kalėdinius pyragus „Pandoro“ bei „Panettone“, greitai ir paprastai namuose pasigaminti „Colomba di Pasqua“ nėra iš lengviausių užduočių, tačiau įkandama, nes tinklaraštininkai dalijasi supaprastintais receptais ir vieną jų galite išbandyti.
Reikės:
- 350 g persijotų kvietinių miltų
- 150 g cukraus
- 3 kiaušinių
- 90 ml saulėgrąžų aliejaus
- 170 ml riebaus pieno (nešalto)
- 1 citrinos žievelės
- 1 apelsino žievelės
- 1 v. š. migdolų kvapiosios medžiagos
- 16 g tirpių mielių (nesaldiems gaminiams)
Pyrago paviršiui patepti reikės:
- 2 kiaušinių baltymų
- 50 g cukraus
- 2 v. š. perlinio cukraus
- 50 g migdolų
Kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių. Trynius inde išplakite su cukrumi, suberkite tarkuotą citrinos ir apelsino žievelę, supilkite migdolų esenciją. Švelniai maišydami įpilkite aliejų ir nešaltą pieną, paskui po truputį suberkite miltus ir mieles.
Atskirame inde iki purumo išplakite baltymus su žiupsneliu druskos ir atsargiai sumaišykite su tešla. Tešlą galima pagardinti razinomis, cukruotais džiovintų vaisių kubeliais, riešutais, šokolado granulėmis.
Supilkite tešlą į balandžio formos kepimo formą. Suplakite du baltymus su cukrumi, patepkite gauta mase pyrago paviršių, pabarstykite perliniu cukrumi, nuklokite migdolais. Kepkite apie 40 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Skanaus taikos ir meilės balandžio!
