Tie, kurie bent kartą yra lankęsi pas mane svečiuose, neleis man sumeluoti ir patvirtins faktą, kad prikepęs daugybę patiekalų, aš iš visų susirinkusiųjų suvalgau jų mažiausiai. Man didesnį džiaugsmą teikia stebėti laimingą kompaniją, kuri, kirsdama sultimis trykštančią mėsą, leipsta iš patiriamo malonumo.
Tad kaskart aptikęs įstaigą, kuri skelbiasi grilio patiekalais turtingu meniu, aš nepraleidžiu galimybės joje apsilankyti.
O sulaukęs draugo pasiūlymo papietauti Kaune įsikūrusiame gastrobare „Šventas dūmas“ sutikau be jokių dvejonių. Nes jau pačiame pavadinime buvo užkoduota grilio magija.
Baro interjeras spalvingas ir įdomus. Pasakyti, jog jis jaukus, neleido viena detalė: salės kampe sustatyta krūva statinių ir dėžių su alumi, kurios buvo uždengtos tokiu brezentu, kokį paskutinį kartą mačiau kaime nuo lietaus saugantį šieno kupetas.
Bet prisėdę kiek nuošaliau nuo tos krūvos ir vartydami meniu greit tą detalę pamirštame.
Meniu, kaip ir spėjau čia važiuodamas, ne tik alsuoja, bet netgi pulsuoja grilio patiekalais. O įsivaizdavę, kad virtuvėje darbuojasi grilio dievai, skubame padaryti užsakymą.
Draugo pasirinkta dienos sriuba – trinta slyvinių pomidorų – susilaukė ne tik jo pagyrų, bet ir mano. Manau, šią sriubą būtų galima drąsiai įtraukti į pagrindinį meniu – ji iš tiesų verta daug daugiau nei mes tą dieną už ją sumokėjome.
Kol laukėme karštų, iš mus aptarnavusios merginos bandėme sužinoti, ką simbolizuoja toks baro pavadinimas, bet mums teko nusivilti – į šį klausimą ji neturėjo atsakymo.
Jau ne pirmą kartą pastebiu, kad šiuolaikinis jaunimas nėra žingeidus. Vienetai žino maitinimo įstaigos įsikūrimo istoriją ar kaip atsirado jos pavadinimas. Ir aš tai bandau pateisinti tuo, kad mažai kas domisi vieta, kurioje neplanuoja ilgai užsibūti. Kito logiško paaiškinimo neturiu.
Po trumpos diskusijos šia tema su draugu ant mūsų stalo nugulė pagrindiniai patiekalai. Dar net neprapjovus ir nepaskanavus matėsi, jog kiaulienos kepsnys ne iki galo iškeptas, o paskanavus porą krevečių, paaiškėjo, kad ir jos yra tik vos vos gavusios šilumos, dėl to žalios ir kramtant traška tarp dantų.
Atleiskit už išsireiškimą, bet po kelių sprandinės kepsnio kąsnių aš greičiausiai įminiau baro pavadinimo paslaptį. Įsivaizduoju, kad gamindamas kepsnius virtuvėje „šventasis“ virėjas virš jų pirsčioja, taip paskleisdamas šventą dūmą, ir dėl to kepsniai ne kepa, o tik pašyla.
Juokas juokais, bet neiškepusios kiaulienos patiekti klientams negalima, jei nenorite kad jis pasigautų kokią bacilą.
Prie kepsnio patiektos gruzdintos bulvytės buvo sumedėjusios – greičiausiai jų buvo iškepta daugiau prie ankstesnių užsakymų. O man patiekiant – tik pašildytos, todėl kai pasiekė mūsų stalą, jau buvo atvėsusios ir sukietėjusios.
Papjaustęs kepsnį ir pastebėjęs kaip draugas tarp krevečių bando rasti bent vieną iškeptą, nebenorėdamas gaišti daugiau laiko šioje dievo užmirštoje vietoje, pasikvietęs padavėją išsakiau pretenzijas.
Jei iki tol su ja susikalbėjau lietuvių kalba, tai dabar, pasakodamas apie neiškeptus patiekalus, iš jos veido supratau, kad arba ji nesupranta apie ką aš, arba jai neįdomu.
Tiesa, išklausiusi ji vis gi pasakė, kad viską perduos virtuvei.
Kai grįžo prie mūsų stalo su sąskaita, buvau įsitikinęs, kad kepsnių joje nebus. Klydau.
Tad reziumuodamas turiu konstatuoti faktą, kad gastrobare „Šventas dūmas“ jūs susimokate ne už kokybišką maistą, o mokate už išpūstą muilo burbulą, kuris slepiasi po baro pavadinimu ir grilio patiekalais pripildytu meniu.
O virtuvėje greičiausiai darbuojasi kokia moterėlė, kuri pastaruosius 30 metų prie stoties prekiavo beliašais, o atsidarius kebabinėms praradus klientūrą ilgai ieškojo darbo. Vieną dieną nugirdus žmones kalbant apie tai, kad madingi grilio patiekalų barai, nusprendė atsidaryti savo.
Tai tik mano spėjimai ir bandymai suvokti, kaip gali žmogus, nemokantis ruošti grilio patiekalų, dirba baro virtuvėje, kurios pagrindas – grilio patiekalai. Aš dar bandyčiau pateisinti perkeptą ar per mažai keptą jautienos kepsnį. Bet man patiektas kiaulienos gabalas buvo neiškeptas, ir tai buvo akivaizdu. O neiškeptas krevetes aš išvis matau pirmą kartą.
Jei padavėja būtų neįtraukusi į sąskaitą tų neiškeptų patiekalų, gastrobarą „Šventas dūmas“ būčiau vertinęs 2/5, bet už nemokėjimą gaminti patiekalų ir nepagarbą klientams nepripažįstant klaidų vertinu 1/5.
