Iš Vilkaviškio kilusi Ugnė yra puikus sėkmės sulaukusio emigranto pavyzdys. Prieš 19 metų išvykusi padirbėti į Londoną aukle Ugnė ten ketino praleisti metus. Bet gyvenimas planus pakoregavo ir dabar Anglijos sostinėje U.Būbnaitytė jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Dviejų vaikų – sūnaus Kevino (15 m.) ir dukters Avos (9 m.) – mama vadovauja 65 žmonių komandai, kuri rūpinasi milijardinėmis Didžiosios Britanijos investicijomis.
Jei kai kurie britai nežinojo, kur yra Lietuva ir kuo ši šalis ypatinga, dabar žino Ugnės dėka. Ji išgarsėjo prieš septynerius metus, kai aplenkė net 60 tūkstančių kandidatų ir pateko tarp 12 laimingųjų į Didžiojoje Britanijoje filmuotą visame pasaulyje populiarų televizijos kepinių šou „British Bake Off“, kurį transliavo BBC ir kurį kiekvieną savaitę stebėjo milijonai žiūrovų.
Vyko net keli atrankos etapai, o paskutinė dalis buvo pokalbis su psichologu, kuris nusprendė, kurie dalyviai sugebės atlaikyti dėmesio laviną ir visuomenės spaudimą projekte. Žurnalistai susirado netgi Ugnės klasės draugus, buvusius kolegas ir Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) dirbančius vyro giminaičius.
„Neįsivaizdavau, kad taip bus kapstomasi po asmeninį gyvenimą. Didžiausiuose šalies dienraščiuose buvo mano nuotraukos.
Žurnalistai skambino buvusiems klasės draugams, kurių nebuvau mačiusi penkiolika metų, bandė ištraukti bent kokią neigiamą žinią. Bet viskas, ką jiems pavyko atkapstyti, tai viename komentare socialiniuose tinkluose pavartotas keiksmažodis iš F raidės“, – pasakojo U.Bubnaitytė.
Projekte 12 kepėjų varžėsi dėl geriausiojo titulo. Lietuvė buvo laikoma viena projekto favoričių. Ugnei šou pavyko išsilaikyti penkias savaites, iškrito jam įpusėjus.
Bet spaudoje ir reklamose lietuvės atvaizdas puikavosi dar ilgą laiką, praeiviai ją atpažindavo gatvėje. Anglai eina iš proto dėl kulinarinių laidų ir už jų dalyvius serga taip pat aistringai, kaip per sporto varžybas.
„Mano veidas buvo visur, – prisiminė Ugnė. – Turbūt patiko žmonėms derinys – emigrantė iš Rytų Europos, užsiimanti kultūrizmu ir dievinanti pyragus.“
Po pasirodymo televizijoje U.Bubnaitytė tapo kelių sveikų produktų sportuojantiems reklaminiu veidu, buvo kviečiama teisėjauti renginiuose, prieš kelerius metus Lietuvos knygynus pasiekė pirmoji Ugnės receptų knyga „Saldi alternatyva. Sveiki kepiniai ir desertai“.
Joje – beveik 100 sveikų ir skanių kepinių, tinkančių ir sergantiems diabetu, ir tiems, kurie nori dailesnių kūno formų, tačiau dievina saldumynus, receptų.
U.Bubnaitytė gali pasigirti ir aukštais rezultatais kūno rengybos konkursuose. Po antro nėštumo priaugusi 25 kilogramus moteris metus maitindama kūdikį nesportavo ir nesilaikė jokių dietų, tačiau po to ėmė aktyviai sportuoti, atsikratė nereikalingų kilogramų.
Kūno rengybos srityje Ugnę visada palaikė ir padėjo treniruotis jos gyvenimo partneris George’as (45 m.). Iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs vyras daug metų sėkmingai užsiėmė kultūrizmu. Šiuo metu jis Londone daro karjerą finansų srityje.
Su George’u Ugnė jau 12 metų kartu. Pora yra susižadėjusi ir planuoja vestuves atšokti PAR.
Sportas U.Bubnaitytei padėjo ne tik suformuoti grakštų kūną, bet ir išvengti stuburo operacijos bei nugaros skausmų. Pirmą kartą prieš penkerius metus Ugnė dalyvavo kvalifikacinėse kūno rengybos varžybose savo regione, tapo nugalėtoja ir gavo kvietimą į nacionalines Didžiosios Britanijos varžybas.
Tarp 31 moters U.Bubnaitytė pateko į geriausiųjų dešimtuką.
Pastarasis rimtas Ugnės pasiekimas buvo prieš dvejus metus, kai ji užėmė 5 vietą prestižinėse Europos „Arnold’s Classic Europe“ varžybose Ispanijoje. Pandemija stipriai pakoregavo sportuojančių žmonių kasdienybę. Dabar, kai gyvenimas grįžta į ankstesnes vėžes, U.Bubnaitytė turi viltį kitais metais vėl dalyvauti varžybose.
– Po kepinių šou televizijoje praėjo septyneri metai. Kiek šiuo metu jūsų gyvenime yra kulinarinių vingrybių?
– COVID-19 šiek tiek pakoregavo kulinarinę veiklą. Iki tol turėjau daug edukacinių, proginių renginių su vaikais, buvau kviečiama į įvairias kompanijas, mergvakarius, gimtadienius. Per pandemiją viskas vyko nuotoliniu būdu, bet tai ne tas pat, kas bendrauti su žmonėmis gyvai. Dabar vėl viskas vyksta kaip anksčiau.
Kulinarinės edukacijos klientų namuose dažniausiai vyksta savaitgaliais, į kompanijas, kuriose organizuojami vadinamieji komandos stiprinimo renginiai, esu kviečiama darbo dienomis. Tuomet tenka atsiprašyti iš savo darbo.
Investicijų kompanijoje visu pajėgumu dirbu aštuonerius metus. Mano vadovai labai supratingi.
Kai patekau į „British Bake Off“, žinią ilgą laiką reikėjo laikyti paslaptyje, darbdaviai paslaptį išsaugojo ir iki šiol mane palaiko. Sako: „Ugne, pirmyn, tai tavo aistra.“
Taigi kepiniams laiko visada randu. Pagal užsakymus kepu tortus. Tik nemėgstu gaminti, kai gaunu tikslius nurodymus, kaip ir ką daryti, man patinka improvizuoti.
Kai namuose iškepu tortą ar kokį kitą skanėstą, šeimos nariai suvalgo po gabaliuką, ir viskas. Kitą dieną į darbą keliauju su maišiukais, dėžutėmis. Bendradarbiai laukia mano kepinių, būna laimingi skanaudami.
Su šeima Londone gyvename nuosavame name netoli miško, turime sodą. Iki centro, kur yra mano darbovietė, pusvalandis kelio traukinuku.
– Po šou jus atpažindavo gatvėje, kviesdavo tapti reklaminiu veidu. Kas bėgant laikui pasikeitė? Ar žmonės vis dar jus prisimena?
– Prisimena, nes Anglijoje ir Amerikoje per televizijos maisto kanalus vis pakartoja tuos epizodus. Žmonės man rašo, atsiliepia gražiais žodžiais. Metams bėgant žinomumas sumažėjo, bet iki šiol bendradarbiauju su elektrinių plaktuvų, orkaičių, dujinių viryklių gamintojais, kuriu jiems receptus.
Smagu, kad per šou dažnai buvo tariamas Lietuvos vardas. Žmonės manęs klausinėjo apie Lietuvą, buvo garbė atstovauti savo šaliai.
– Kaip atsiranda jūsų kulinariniai šedevrai?
– Prieš kelias savaites daug mano nuotraukų ir receptų dingo iš instagramo, tai sukėlė didelę nuoskaudą.
Mes su šeima mėgstame lankytis naujuose restoranuose, kavinėse, desertinėse, per televizorių nuolat žiūrime kulinarines laidas. Jei akis už ko nors užsikabina, išbandau patikusį receptą arba pagaminu savo variantą.
Mane skatina noras sukurti ką nors naujo. Dabar užsiimu ne tik konditerija, bet ir kitokiais gaminiais. Kadangi George’as kilęs iš PAR, į patiekalus dedu ir jo gimtinėje įprastų prieskonių, pagardų, sirupų.
Užsidarau virtuvėje, pasileidžiu muziką ir imuosi kulinarinės alchemijos. Paskui valgytojams savo kūrinius patiekiu ir jie giria, kad nuostabu.
– Ar iš karto žinote, koks bus rezultatas?
– Būna visaip. Jei skonis išeis ne toks, kokio tikėjausi, tai nereiškia, kad bus blogai. Dabar nuolat gaminu karį. Anksčiau nedrįsdavau jo gaminti, bet kartą pavyko, tad nutariau ir toliau tęsti savo eksperimentus.
Sūrus maistas „atlaidesnis“ – galima kai ką išimti, kai ko įdėti. Kepiniai nėra tokie „atlaidūs“. Jeigu padarai klaidą, kartais kelio atgal nebūna.
– Kokių turite skanaus maisto ruošimo paslapčių?
– Stengiuosi naudoti kuo mažiau perdirbtų prieskonių mišinių. Svarbiausia druska, pipirai, svogūnas, česnakas. Naudoju daug skirtingų natūralių daržovių. Niekada negalima į padažą, kol jis netapo tinkamo tirštumo, dėti prieskonių arba druskos.
Būdama Lietuvoje pastebėjau, kad žmonės nemoka gaminti jautienos ir avienos, šią mėsą dažnai perkepa. Tuomet ji pasidaro sunkiai kramtoma, netirpsta burnoje. Perkepta aviena skleidžia nemalonų, daug kam nemėgstamą kvapą ir skonį. Taip pat svarbu leisti iškepusiai mėsai pastovėti, nepulti iš karto jos pjaustyti. Po kurio laiko jos raumenukai atsileidžia, mėsa suminkštėja. Žmonės mano, kad mėsa atšals ir bus neskani, bet karštas padažas iškart mėsą sušildys.
Verdant sriubas, gaminant patiekalus iš maltos mėsos, troškinius pirmiausia svogūnus, česnakus reikia apkepti svieste. Ant aukštos ugnies, kad apskrustų viršus, bet būtų išsaugotas sultingumas.
Kai kurie žmonės balandėlių prieš virdami neapkepina. Man skaniau, kai kopūstas šiek tiek apkepa, o jau tada balandėlius verdu su morkomis, grietine, trupučiu pomidorų padažo. Naudoju savo mamos gamintą natūralų pomidorų padažą, mes jo neperkame iš parduotuvės.
– Vadinasi, jūsų virtuvėje galima rasti ir lietuviškų patiekalų?
– O, taip. Džiaugiamės, kad Londone yra lietuviškų parduotuvių. Šeima mėgsta lietuviškus patiekalus, ypač cepelinus. Kai atvykstame į Lietuvą, važiuojant link Vilkaviškio, netoli Marijampolės, stovi karčema. Vyras visada prašo užsukti, nes ten verdami skanūs cepelinai.
Šeima nevalgo silkės, todėl per Kūčias ant stalo būna žuvies, jūrų gėrybių patiekalai. O sau dažnai pasigaminu silkės pataluose ir valgau su juoda duona. Prieš Kalėdas kepu kūčiukus. Šiemet pas mus atvyks mano mama, labai laukiu, nes ji jau kelerius metus nebuvo Londone.
– Ar kasdien visa šeima susėda prie stalo?
– Visi pusryčiauja skirtingai. Sūnus atsikelia pirmas, pats pavalgo pusryčius, išeina į mokyklą, tada prikeliu dukterį, ji prieš mokyklą papusryčiauja. Aš pusryčių nevalgau, tik prieš darbą išgeriu kavos.
Vakarieniaujame visi kartu. Savaitgaliais ir žiemą, ir vasarą mėgstame kieme ant grotelių kepti įvairią mėsą. Sekmadienis pas mus yra šeimos diena. Ją praleidžiame kartu, einame pasivaikščioti į mišką arba važiuojame į Londono centrą, kartu pasigaminame valgyti.
O šeštadieniais neretai į svečius atvyksta draugai, su kaimynais gyvename bendruomeniškai, kartu rengiame iškylas. Mano vyrui irgi patinka eksperimentuoti virtuvėje, jis renkasi sudėtingesnius receptus, turime daug kulinarinių knygų.
Man patinka gaminiai su daug skonio ir daug kvapo. Pavyzdžiui, gaminti sustingusio kremo tortus. Jų paviršius atrodo lyg išlietas akvarele. Tokiu blizgančiu glaistu puoštus tortus gaminti sudėtingiau, tad tortą padarau per pusę dienos. Jį kameroje palaikau per naktį, tada užpilu šiltą glaistą, kuris iš karto prilimpa.
Kulinarinė kūryba man – ne darbas, o malonumas. Galėčiau stovėti nuo ryto iki vakaro ir gaminti, o paskui, nors ir nejausčiau kojų, laikas, praleistas virtuvėje, viską atpirktų.
– Ką manote apie maisto madą, veganišką mitybą, produktus be glitimo, laktozės?
– Kai rašiau savo pirmąją kulinarinę knygą, ėjau kūno rengybos keliu, važinėjau į varžybas. Tuomet ir mano maitinimosi būdas buvo kitoks. Knyga buvo skirta žmonėms, kurie sportuoja, žiūri, ką valgo, vartoja mažiau cukraus. Dabar gal ją rašyčiau šiek tiek kitaip.
Manau, kad dėl produktų be glitimo, laktozės išpūstas per didelis burbulas, nes anksčiau žmonės valgė viską ir viskas buvo gerai. Dabar visi tarsi pasidarė viskam alergiški. Daug kas renkasi veganiškus, perdirbtus produktus, kurių visiškai nepripažįstu. Manau, kad su saiku galima valgyti viską.
– Ar aplinkiniai dažnai jūsų prašo receptų?
– Prašo, jei galiu, dalinuosi, bet turiu blogą įprotį – dažnai pamirštu užsirašyti receptus.
Kai paskęstu gaminimo procese, viskas aplinkui tampa nesvarbu. Tik kai jau būna sėkmingai pagaminta, galvoju – kodėl visko neužsirašiau?
– Nuo mažens domėjotės kulinarija?
– Prisimenu, kaip vaikystėje mama ruošdavo vaišes. Tada buvo populiaru gausiai nukrauti stalą. Stebėdavau, kaip ji gamina, padėdavau pjaustyti, bet aistros gaminti neturėjau. Tuomet didesnė aistra buvo sportas.
Draugystė su maistu užsimezgė gimus sūnui. Kai tampi mama, tenka ir daugiau gaminti. Aistra kulinarijai augo, aš išdrąsėjau, ypač kai neblogai pavykdavo.
– Ar nėra šiek tiek apmaudu, kad šį talentą pastebėjote per vėlai?
– Vartau savo knygą „Saldi alternatyva“ ir galvoju, kad daug ką dabar daryčiau kitaip, todėl turiu ambiciją išleisti antrą knygą, kurioje susitelksiu ne vien tik į saldžius kepinius, bet ir į įprasto maisto gaminimą.
– Ar nesvajojate atidaryti kavinės, kurioje būtų gaminami patiekalai pagal jūsų receptus?
– Ši idėja sukasi mūsų šeimos rate. Galbūt Lietuvoje atidaryti specializuotą kavinę, nes mažesniuose miestuose nėra įvairesnio pasirinkimo. Taip pat norėčiau išbandyti jėgas televizijos projekte „MasterChef“. Aš ramiai nesėdžiu, man reikia veiklos.
– Antroji jūsų aistra – sportas. Ar iki šiol intensyviai sportuojate?
– Po paskutinio dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kur užėmiau 5-ąją vietą, dėl COVID-19 teko sulėtinti tempą, sporto klubai užsidarė, renginiai nebevyko. Kai situacija tapo ramesnė, įsigijome sporto įrangą ir pasistatėme garaže. Dabar einu mankštintis į garažą. Netgi audžiu mintį kitais metais paskutinį kartą dalyvauti kūno rengybos varžybose.
Mano ūgis – 180 centimetrų, o penkiolikametis sūnus jau visa galva už mane aukštesnis, bet labai liesas. Įkalbėjau jį sportuoti, stiprinti kūną. Sportuoja jis su malonumu. Devynmetė dukra irgi ateina į garažą, pakilnoja nedidelius svorius, daro pritūpimus.
– Ar vaikai moka lietuviškai?
– Kevinas moka, o Avai sekasi sunkiau, namuose žiūrime anglišką televiziją, mokyklos anglakalbės, namuose irgi visi šnekame angliškai. Kartais mama mane sugėdina, kad vaikai su močiute negalės susikalbėti.
Ir man kartais jau sunku išjungti anglišką mąstymą ir sklandžiai dėstyti mintis gimtąja kalba.
Šventinis baltojo šokolado, pastarnokų ir morkų tortas
Gana lengvas, kad būtų galima mėgautis po sunkios Kalėdų vakarienės, bet malonus ir sotus šventinio skonio tortas. Be to, jis nėra toks kaloringas kaip įprasti kalėdiniai kepiniai. Pasirinkau šį tą neįprasto: prieskoniais pagardintus pastarnokus ir morkas, sumaišytas su kvapiais prieskoniais. Pasaldinau tortą natūraliais saldikliais ir naudojau aromatingus maltus migdolus, kad jis būtų purus ir drėgnas.
Sluoksniuotas su maskarponės ir baltojo šokolado kremu, pasaldintu klevų sirupu arba medumi, o švelnus apelsinų žievelės kvapas suteikia tortui šventinį aromatą ir skonį.
Reikės:
- 350 g pastarnokų (nuluptų ir smulkiai sutarkuotų)
- 150 g morkų (nuluptų ir smulkiai sutarkuotų)
- 120 g baltojo šokolado (ištirpinto ir atvėsinto)
- 130 g klevų sirupo arba skysto medaus
- 100 g nerafinuoto cukraus
- 150 g lipnių datulių
- 1 apelsino sulčių
- 170 g beskonio aliejaus
- 3 vidutinių kiaušinių
Pirmiausia įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių, dviejų maždaug 23 cm skersmens torto formų kraštus ištepkite sviestu, galite iškloti kepimo popieriumi, bet nebūtina. Atidėkite jas į šalį.
Pirmame etape naudojau elektrinį plaktuvą, bet galite plakti šluotele arba rankiniu plaktuvu.
Sutarkuotas daržoves ir visus išvardintus produktus gerai išplakite arba išmaišykite. Tada į masę įdėkite 130 g razinų ir 100 g kapotų graikinių riešutų, išmaišykite.
Biskvitui reikės:
- 260 g miltų
- 100 g maltų migdolų
- 2 a. š. kepimo miltelių
- 1 a. š. valgomosios sodos
- žiupsnelio druskos
- 2 a. š. cinamono
- 2 a. š. meduolių prieskonių
Dideliame dubenyje sumaišykite visus sausus produktus – paleiskite plaktuvą mažu greičiu ir lėtai, po truputį dėkite sausus produktus. Plakite, kol viskas susimaišys. Padalinkite tešlą į dvi paruoštas torto formas, dėkite į orkaitę ir kepkite 30–35 min. arba kol įkišus medinį pagaliuką jis bus švarus ir neaplipęs trupiniais.
Baigę kepti išimkite iš orkaitės, leiskite kepiniams atvėsti kepimo formose 10 min. Tada išimkite ir būtinai nulupkite pergamentinį popierių. Palikite, kol visiškai atvės.
Pertepti reikės:
- 100 g sviesto
- 70 g klevų sirupo arba skysto medaus
- 200 g baltojo šokolado (tirpinto ir atvėsinto)
- 300 g maskarponės
- 150 ml plakamosios grietinėlės
Visi produktai turi būti kambario temperatūros. Sudėkite juos į dubenį, išskyrus ištirpintą šokoladą. Plakite, kol išeis purus kremas. Sumažinkite plaktuvo greitį ir lėtai supilkite šokoladą. Gerai išplakę padėkite į šalį ar į šaldytuvą, jeigu biskvitai dar šilti.
Kiekvieną biskvitą perpjaukite per pusę horizontaliai ir sluoksniuokite pertepdami kremu. Torto viršų tik lengvai padenkite, kad matytųsi biskvitas.
Tortą papuoškite imbierinių sausainių trupiniais, smulkintais pistacijų riešutais ir tarkuotu baltuoju šokoladu. Papuošimas priklauso nuo jūsų fantazijos. Kalėdiniam įvaizdžiui sukurti papuošiau tortą cukrumi dengtomis rozmarinų šakelėmis ir spanguolėmis. Šis tortas skaniausias kitą dieną, kai visi skoniai susilieja.
Brandintų vaisių pyragėliai
Reikės:
- 400 g įvairių rūšių razinų
- 100 g džiovintų spanguolių
- 50 g maltų migdolų
- 100 g džiovintų abrikosų (smulkiai supjaustytų)
- 50 g minkštų džiovintų slyvų (smulkiai supjaustytų)
- 100 g kapotų migdolų
- 100 g citrinų ir apelsinų žievelių (susmulkintų)
- 1 obuolio (nulupto ir smulkiai supjaustyto)
- 1 v. š. kokosų aliejaus arba sviesto
- 2 v. š. cinamono
- 1 a. š. meduolių prieskonių
- 0,5 a. š. maltų gvazdikėlių
- 0,5 a. š. malto žvaigždinio anyžiaus (nebūtina)
- 0,5 a. š. maltų imbierų
- 2 citrinų sulčių ir žievelės
- 1 vidutinio apelsino sulčių
- 150 g tamsaus cukranendrių cukraus
- 150 g nevalyto cukraus
- 100 ml brendžio arba konjako
Jei norite, kad įdaras būtų be alkoholio, galite jį pakeisti apelsinų ar obuolių sultimis. Paimkite didelį dubenį ar indą su dangčiu. Jei jo neturite, viršų galite uždengti lipniąja plėvele ar folija, kol ilsisi vaisiai.
Sudėkite visus išvardytus produktus į dubenį, gerai išmaišykite dideliu mediniu šaukštu, uždenkite ir leiskite pailsėti 24 valandas. Kartkartėmis permaišykite, kad vaisiai gerai susimaišytų su sultimis.
Jeigu neturite visų produktų, naudokite kitokius riešutus, galite juos keisti džiovintais vaisiais. Įdarą sudėkite į stiklainius ir uždenkite kepimo popieriumi, tada sandariai uždarykite. Galite laikyti vėsioje, tamsioje vietoje iki 1 metų. Galima vartoti iš karto, bet skoniai labiau ryškės įdarui ilgiau pastovėjus.
Pyragėliams gaminti reikės trapios bemielės tešlos. Išklokite ja keksiukų formeles, dėkite įdaro ir uždėkite kepurėlę – iš tešlos formele suformuotą kokį nors papuošimą. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min., kol gražiai pagels. Išėmę iš formelių pyragėlius apibarstykite milteliniu cukrumi.
Patarimas: prieš išklodami keksiukų formeles tešla įdėkite kepimo popieriaus juosteles, kad būtų lengviau iškelti karštą pyragėlį. Aromatingi pyragėliai Anglijoje yra kiekvieno Kalėdų stalo atributas.
