Bet kartą su Katiniene atsidūręs netoli LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Kaune, nusprendžiau patikrinti, kuo maitinami būsimieji medikai universiteto pastate įsikūrusioje kavinėje.
Jau kavinės pavadinimas „Medikas bistro“ skelbia, kad kavinė orientuojasi į čia besimokančius studentus, bet iš kavinės neišvejami ir praeiviai iš gatvės. Nes mums užsukus niekas iš mūsų jokių studentų pažymėjimų nepaprašė.
Nors ir pasivadinę kavinuke, visas veiksmas viduje vyksta kaip valgykloje. Nesame kokie pasipūtę veisliniai katinai, tad atstovėjome eilėje su krykštaujančiais studentais, kuriems greičiausiai tądien stipendijas dalino – kitaip iš kur tiek džiugesio?
Meniu pasirinkimas, sakyčiau, su sveikuoliškais akcentais. Daugelyje patiekalų vyrauja grikiai. Vargu, ar esu kur kitur sutikęs tokius patiekalus, kaip grikiai su daržovėmis (2,50 euro), grybų ir grikių sklindžiai (3,50 euro).
Ir pačiame meniu turbūt „nesveikiausias“ patiekalas – karbonadas – nustumtas į dugną.
Du esminiai dalykai „Medikas bistro“ skiria nuo valgyklos. Pirmasis – tai, kad užsakius ir atsiskaičius, su padėklais prie stalo nejudėsit, jums paduos numeriuką, kurį turėdami lauksite, kol į lėkštes bus sudėti užsakyti patiekalai. Ir antras skiriamasis ženklas – jauki aplinka. Tai, kad čia jauku, įrodo ir tai, kad papietavęs jaunimas niekur neskuba – sėdi prie stalelių ir šnekučiuojasi. Jauku, tad ko nepasėdėti ir nepaplepėti?
Kad nesėdėtume tik su gėrimais, pasičiupau vieną spurgą. Po kelių spurgos kąsnių su liūdesiu ir nuoskauda širdyje turėjau konstatuoti, kad ši spurga jau pirmame raunde, tai yra po pirmojo kąsnio nokautavo Laisvės alėjoje, senojoje spurginėje ne kartą valgytas spurgas.
Neprisikabinčiau prie sriubos, jei ne josios pavadinimas – aštri mėsos sriuba. Radau aš tos mėsos, ir ne vieną gabaliuką, bet aštrumo pasigedau. Jau ne vienoje maitinimo įstaigoje užsisakydamas aštrias sriubas pasigendu stipresnių pojūčių. Apima jausmas, kad pradedant virti buvo planuota virti tiesiog mėsos sriubą. Bet beriant aitriųjų paprikų nukrito prieskoninės dangtelis, ir į didelį sriubos puodą įbiro kiek daugiau prieskonių nei buvo planuota. Vos vos labiau jaučiamas aitrumas – ir jau olialia – aštri sriuba. O gal aš veltui čia kabinėjuosi, gal tiesiog bistro virėjai po truputį studentus pratina prie aštrių prieskonių...
Valgydama lietinius su varške Katinienė nugrimzdo į vaikystę. Ten ją nunešė du didžiuliai blynai su uogiene ir grietine.
Sulaukęs vištienos maltinuko su špinatais susidūriau su rimtesniu iššūkiu. Tikrai nesitikėjau, kad už 4,60 euro jie į nemažą lėkštę tiek visko pridės, kad bulvių košė vos laikysis už lėkštės krašto neiškritusi už borto. Šiek tiek didesnis bangavimas – ir likčiau vien su vištienos maltinuku ir kelių rūšių salotomis.
Tiršta bulvių košė nė kiek nepriminė tos įprastos valgyklinės, kurią norėdamos gražiau patiekti virėjos šaukštu „pabanguodavo“ per paviršių. Tad kai matydavau, jog košė pernelyg skysta, aš mintyse visada pateisindavau tai tuo, jog jei ji bus tirštesnė, tų bangų vienu šaukšto mostelėjimu virėjoms nepavyks padaryti, ir nuo to nukentės lėkštės puošyba.
Po sotaus, ūkiško kepsnio su mielu noru būčiau prigulęs pokaituko. Bet žinodamas, jog čia ruošia ir būsimuosius veterinarus ir nenorėdamas tapti bandomuoju triušiu studentams, šio sumanymo atsisakiau.
Reziumuoju. Jei daugelyje ligoninių prastas maistas dar ir yra kasdienybė, tai būsimais medikais pasirūpinta puikiai. Tikiuosi, nuo tokių didelių porcijų studentai, po kelių metų baigę mokslus, nevirs Riebiais gydytojais, nes bus sunku tvarkytis su dideliu pacientų kiekiu.
Džiaugiuosi, kad šiemet jau ne pirma mokslo šventovė, kurios maitinimo įstaigoje matau laimingą jaunimą. Vos už 13,10 eurų su Katiniene prikišome pilvus taip, jog apie maistą prisiminėme tik vėlai vakare.
Rašau 5/5, ir jei jūsų mieste yra panaši maitinimo įstaiga, parašykit komentaruose. Mes su Katiniene apsilankysime ir apie tai papasakosime visai Lietuvai.
