Daugumai TV žiūrovų, ko gero, rūpi klausimas – kur gi dedamas maistas, kurio tiek daug pagaminama kulinarinėse laidose? TV laidos „Beatos virtuvė“ prodiuserė juokiasi, kad žiūrovas nemato, koks laidos užkulisiuose „giminių balius“ vyksta.
„Įsivaizduokite, gamini septynis patiekalus per dieną ir juos visus filmuoji, sunkiai dirbi, bet ir suvalgai po to. Tada sunkiai jautiesi... Galiausiai visi sakom: „Oi daug suvalgiau, rytoj bus iškrovos diena“, bet kitą dieną vėl gamini septynis patiekalus ir vėl tuos septynis patiekalus suvalgai. Tai ką, jums neprimena gero giminių baliaus, kai jau nebegali, bet tau sako – na žiūrėk, dar antras karštas čia tau, o tada dar deserčiukas, bet ne vienas, o du“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ pasakojo Vilma.
Laidos prodiuserė V.Janulytė šį rudenį TV laidoje „Beatos virtuvė“ debiutavo ir kitoje kameros pusėje – kartu su Beata Nicholson ji kepė savo legendinį obuolių ir varškės pyragą, sulaukusį didžiulio žiūrovų susidomėjimo.
Tinklalaidės „Kamantinėjimai“ vedėjo A.Kamantausko paklausta, kokius darbus ji dirba su B.Nicholson, prodiuserė juokavo, kad darbe jai tenka pabūti „pikta vadybininke“. „Prodiuserio darbas toks, kad kartais būtina planuojant darbus pasakyti, jog kažkas negerai, netelpa į kalendorių, sąmatą ir panašiai“, – šypsojosi ji.
Laidą ne tik apie kulinariją, bet ir apie sodininkystę „Čia mano sodas“ prodiusuojanti V.Janulytė sakė, jog kuriant tokio tipo laidas kyla natūralus noras kuo daugiau padaryti, kad žmonės nesipyktų dėl asmeninio skonio.
„O kam piktintis dėl kokių nors natūralių pievų ar dar kažko? Leiskime soduose kiekvienam būti tokiu, kokiu jis nori, neaiškinkime, ką daryti kaimynui ir neleiskime kitiems aiškinti, kokį sodą mums susikurti. Čia juk mūsų erdvė. Svarbiausia, kad ji mums patiems patiktų“, – pasakojo V.Janulytė.
Pozityvumu spinduliuojanti pašnekovė pasidalijo ir savo pozityvaus gyvenimo taisyklėmis, kurių ir pati laikosi.
„Pirmiausia yra svarbu laikytis 3 x 8 val. režimo: 8 valandas skirti miegui, 8 valandas darbui ir 8 valandas – sau bei šeimai. Žinau, žodis „režimas“ labai reklamiškai neskamba, bet pabandykite laikytis jo – tai tikrai nėra taip paprasta, bet rezultatai nerealūs.
Antra – reikia nepamiršti judėti. Žmonės, kurie bent kažkiek juda, yra tūkstantį kartų laimingesni nei tie, kurie atsisėda ryte į automobilį, nuvažiuoja į biurą, vėliau grįžta namo ir įsitaisę ant sofos žiūri filmus.
Ir trečia taisyklė – atsisakyti aukos sindromo. Būna, kad viskas taip užsiveda, jog pradedi gailėtis savęs: aš taip sunkiai dirbu, man viskuo vienai čia reikia rūpintis ir t.t. Tada pagalvoji, o gal aš nemoku deleguoti darbų, gal mano lūkesčiai per dideli? Reikia kuo greičiau išlipti iš aukos vaidmens ir, žiūrėk, gyvenimas jau visai neblogas atrodo“, – dalijosi mintimis TV laidų prodiuserė.
V.Janulytė taip pat pasakojo, kaip jai pavyksta taip susidėlioti savo dienotvarkę, kad jos darbo diena paprastai baigiasi jau 15 valandą. Pasak jos, žmonės dažnai nesąmoningai ištempia savo darbo dieną vien dėl to, kad darbo metu jie bando pasilinksminti: darbo valandomis nueina pietų su seniai matytu pažįstamu, paskaito naujienas portaluose, susirašinėjimų programėles, panaršo socialiniuose tinkluose.
„Ir tada pasirodo, kad vietoje aštuonių valandų lieka vos keturios ar penkios darbo valandos. Tuo metu aš žinau, kad mano darbingas laikas yra tiktai ryte, o nuo trečios ar ketvirtos valandos dienos aš jau galvoju apie visai kitus dalykus, todėl aš nusprendžiau pradėti dirbti tada, kai aš galiu pasiekti geriausių rezultatų – tai yra anksti ryte ir dirbti be pasilinksminimo. Turiu grafiką, susirašau, kiek kiekvienam darbui skiriu laiko, ir dirbu“, – pasakojo ji.
A.Kamantausko tinklalaidėse „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ pristatomi pokalbiai su įdomiais, daug pasiekusiais ar savitu požiūriu išsiskiriančiais žmonėmis iš įvairių sričių. Laidoje siekiama parodyti žiūrovui dažnai nematomą renginių pusę, pasakoti tendencijas bei dalintis įdomiausiomis renginių srityje dirbančių žmonių patirtimis.
Visą režisieriaus ir renginių organizavimo agentūros „Rekūrai“ vadovo A. Kamantausko pokalbį su V. Janulyte galite išgirsti ir pamatyti čia:
