Receptų kūrėja patarė, kaip maitintis skaniai, sveikai ir nebrangiai: svarbios kelios taisyklės

Suktis virtuvėje Rimai patiko nuo mažens. Ji daug laiko praleisdavo pas močiutę, kuri be galo mėgdavo gaminti, ypač saldumynus. Kulinarinėmis vingrybėmis moteris užkrėtė ir anūkę.

Jau vėliau R.Novikevičiūtė savo gaminamus patiekalus vis dažniau ėmė paįvairinti vegetariškais ir veganiškais valgiais.

„Skatinu žmones dažniau rinktis augalinį maistą, nes gyvūninės kilmės patiekalų ir taip daug suvartojama. Man norisi sukurti atsvarą. Tačiau negalima teigti, kad augalinis maistas savaime yra labai gerai. Studijuodama supratau, kad nėra vieno sveikiausio ir naudingiausio raciono. Svarbiausia, kad mityba būtų subalansuota ir netrūktų maistinių medžiagų. Dažnas neturi šių žinių. Ne vienas mano draugas, pabandęs vegetarizmą ar veganizmą, išbraukė tam tikrus maisto produktus, bet niekuo jų nepakeitė.

Tarkime, jeigu niekada nevartojau ankštinių produktų ar daug daržovių, jų ir neįtraukiu į savo racioną. Vadinasi, valgau beveik viską, ką valgiau anksčiau, tačiau jaučiuosi alkana, todėl neapsieinu be bandelių, greitojo maisto. Aišku, kad taip valgydamas žmogus jaučiasi blogai ir grįžta prie senų įpročių“, – kalbėjo tinklaraščio „Wise Taste“ įkūrėja.

Paklausta, kaip nepasiklysti painiose mitybos džiunglėse, Rima turi paaiškinimą – saikas ir sveikas protas.

„Jei gamindama patiekalą rafinuotą cukrų pakeičiu medumi ar klevų sirupu, tai nereiškia, kad galiu suvalgyti visą kilogramą saldėsių. Svarbiausia – saikas. Didelis bet kokio cukraus kiekis nėra naudingas organizmui. Bet desertus aš mėgstu, nes su jais galima daugiausia eksperimentuoti, keisti skonius, sudedamąsias dalis“, – kalbėjo Rima.

Apie tinklaraščio rašymą ji kartkartėmis vis pagalvodavo dar mokydamasi antrame kurse, kai studijavo inžineriją ir buvo susižavėjusi vegetarine mityba.

Baigus studijas, kurios ne itin viliojo, R.Novikevičiūtė pakeitė ne vieną darbovietę, kol įsidarbino nedidelėje įmonėje „Žalioji dėžutė“. Tuomet Rima pradėjo rašyti maisto tinklaraštį ir su kolege kurti maisto gaminimo filmukus.

– Jeigu to būtumėte paklaususi prieš kelerius metus, tvirtai būčiau atsakiusi, kad vegetarinė mityba pati geriausia. Septynerius metus buvau vegetarė. Tuo metu taip reikalavo organizmas.

Bet noras atverti kuo daugiau mitybos paslapčių jau baigus inžinerijos mokslus paskatino kolegijoje pasirinkti dietetikos bakalauro studijas. Po pirmo kurso požiūris į maistą ir sveiką mitybą pasikeitė. Mityba turi būti subalansuota.

Pastaruoju metu nesu vegetarė, į racioną esu įtraukusi tam tikrų gyvulinės kilmės produktų. Nedažnai, bet vartoju mėsos, pieno produktus. Kad būtų maistinių medžiagų įvairovė. Šiuo metu Sveikatos mokslų universitete esu pasirinkusi gyvensenos medicinos magistro studijas.

Mano tinklaraščio tikslas – skaitytojus sudominti augalinės kilmės receptais ir paskatinti suvartoti mažiau gyvulinės kilmės produktų, kurių šiuo metu suvartojame gerokai daugiau, negu reikėtų. Kiekvienas gali atrasti sau tinkamą maisto racioną, svarbu gauti reikalingų maistinių medžiagų ir nestokoti energijos.

Džiaugiuosi pasirinkusi šias studijas, nes norint kalbėti apie sveiką mitybą reikia turėti ir fiziologijos, ir biochemijos, ir kitų dalykų pagrindus.

– Save versti valgyti tai, ko nemėgstame, nereikėtų, tačiau pagal sveikos mitybos rekomendacijas racioną turėtų sudaryti 80 procentų augalinės kilmės produktų bei 20 procentų gyvūninės kilmės produktų. Vis dėlto Lietuvoje turime didelę širdies ir kraujagyslių ligų problemą. Gyvūninės kilmės produktai, ypač riebūs, prisideda prie tų ligų išsivystymo.

– Būna visaip. Mėgstu gaminti iš sezoninių daržovių. Kartais idėjų ieškau ir internete. Bandau kokį nors produktą pakeisti kitu, kad išgaučiau naują skonį.

– Anksčiau mėgdavau ilgesnius procesus, dabar renkuosi greičiau pagaminamus patiekalus. Gal tam įtakos turi ir mano tinklaraščio skaitytojai, kurie skuba, nenori švaistyti laiko prie viryklės.

– Dabar tiek daug desertų nebegaminu, bet anksčiau labai mėgdavau. Jie yra be gyvūninės kilmės produktų, natūraliai saldūs ir maistingi. Juose vyrauja riešutai, sėklos, džiovinti, švieži vaisiai, uogos.

– Laikausi paprastų taisyklių. Valgau pusryčius, pietus, vakarienę. Vakarienę stengiuosi valgyti likus maždaug trims valandoms iki miego. O pusryčius valgau dviejų valandų laikotarpiu nuo atsikėlimo. Pusryčiams dažniausiai renkuosi įvairias košes su sėklomis, daržovėmis arba vaisiais.

Pietums galėtų būti daržovių sriuba, mėgstu įvairius troškinius su daržovėmis, kartais su mėsos produktais, taip pat valgau žuvį, o vakarienei galimi patiekalai su varške arba ankštinėmis daržovėmis.

Užkandžiams renkuosi vaisius, uogas, riešutus, kartais desertą.

– Kad būtų pigiau, reikėtų rinktis sezonines daržoves, vaisius. Rudenį tai padaryti nėra sunku. Lietuviai nelabai mėgsta ankštinių daržovių, nors senovėje neišsiversdavo be įvairių pupelių ir pupų. Tie produktai maistingi ir nebrangūs.

Kad palaikytume maitinimosi įvairovę, į racioną turime įtraukti įvairių grūdų, kurių kaina nėra stipriai išaugusi. Rekomenduoju iš anksto pasiplanuoti savaitės valgiaraštį ir kasdien nesilankyti parduotuvėje, nes matome įvairias akcijas, dar mėgstame valgyti ir akimis, tad nusiperkame daug įvairių produktų, kurių per savaitę nesuvartojame.

– Alyvuogių. Dar manęs per daug nevilioja šaltiena.

– Labai mėgstu lazdynų riešutus. Galėčiau kasdien juos valgyti. Dar man patinka graikiškas jogurtas.

– Neturiu sveikatos sutrikimų, kad reikėtų vartoti išskirtinius produktus. Kas kita, jei žmonės alergiški pieno ar tam tikriems grūdiniams produktams.

Jei nėra sveikatos sutrikimų, nereikia atsisakyti laktozės ar glitimo. Nes glitimas kenksmingas labai mažam skaičiui žmonių.

Europoje tokių maždaug 5 procentai. O asmenų, kuriems diagnozuota celiakija – įgimtas maisto medžiagų pasisavinimo bei žarnyno veiklos sutrikimas, yra maždaug 1 procentas.

Jeigu pažiūrėtume į produktų be glitimo – duonos ar sausainių sudėtį, jų maistinė vertė yra ypač maža, nes naudojami ryžių miltai, kurie yra valyti ir turi mažai skaidulų, mineralų, vitaminų, taip pat dažnai naudojami kukurūzų miltai ir dar dedama daug krakmolo.

Valgydami paprastą duoną su viso grūdo ruginiais miltais, kurie turi glitimo, gausime daugiau naudos – B grupės vitaminų, geležies, cinko. Sveikam žmogui tikrai nereikia pirkti produktų be glitimo, nes dažnai jie yra labai mažos maistinės vertės ir su daug kalorijų. Neretai papildomai į tokius gaminius dedami riebalai, kad būtų skaniau.

– Trumpalaikės dietos nėra naudingos. Įmanoma svorio numesti greitai, bet dažnai raumenų sąskaita, o neretai taip atsikratyti kilogramai grįžta dvigubai. Metant svorį labai svarbus režimas – žmogus turi valgyti pusryčius, pietus bei vakarienę – ją būtinai likus trims keturioms valandoms iki miego. Tai naudinga virškinimo sistemai ir pagerina miego kokybę.

Nepatariu skaičiuoti kalorijų, nebent žmogus labai nutukęs. Svorį koreguoti reikėtų renkantis sveikesnius, o ne riebius, perdirbtus produktus, į racioną įtraukti daugiau daržovių.

– Tam tikri angliavandeniai yra naudingi, jų yra daržovėse, šakniavaisiuose, gumbavaisiuose, grūdinėse kultūrose. Jei vartojame viso grūdo produktus, ten esantys sudėtingieji angliavandeniai organizme skyla lėčiau. Paprastųjų, greitųjų angliavandenių yra rafinuotų miltų produktuose, įvairiuose perdirbtuose konditerijos gaminiuose, pridėtiniame cukruje.

Dažnai žmonės rudenį mėgsta spausti obuolių sultis, bet nepagalvoja, kad jose yra daug cukraus, taigi greitai pasisavinamų angliavandenių.

Rekomenduoju sultis skiesti dideliu kiekiu vandens. Nes būna, kad žmonės išgeria kelias stiklines grynų sulčių per dieną ir džiaugiasi pastiprinę sveikatą. Tie, kurie mėgsta saldžiau, turėtų rinktis valgyti patį vaisių, o ne gerti jų sultis – reikia gauti ir skaidulinių medžiagų.

Vaisiai ir uogos yra sveiki maisto produktai, bet svarbu, kiek jų suvartoji. Suaugusiam žmogui rekomenduojamos dvi porcijos vaisių ar uogų per dieną. Tai gali būti vienas obuolys bei pusė stiklinės uogų – apie 150 gramų. Nors per sezoną dažnas neretai galime suvalgyti ir du kilogramus uogų, bet nepasisaviname visų maistinių medžiagų. Vitaminų perteklius natūraliai pasišalina, tačiau kartu gauname didelį fruktozės kiekį.

Reikės (12 keksiukų):

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Keksiukų formeles ištepkite aliejumi. Sumaišykite visus sausus produktus. Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius su pienu, sudėkite cukinijas, fetą, supilkite aliejų.

Kiaušinių masę sumaišykite su miltais. Sudėkite smulkintus saulėje džiovintus pomidorus, petražoles. Viską gerai išmaišykite. Tešla turi būti gana tiršta. Tešlą dėkite į keksiukų formeles ir kepkite apie 30–35 minutes 200 laipsnių temperatūroje.

Reikės:

Baltymus atskirkite nuo trynių. Sviestą ištirpinkite. Moliūgus sutarkuokite smulkia tarka. Trynius sumaišykite su cukrumi, jogurtu, tirpintu sviestu ir tarkuotu moliūgu.

Suberkite miltus, kepimo miltelius, cinamoną. Po truputį pilkite vandenį ir maišykite.

Baltymus išplakite iki standžios masės. Atsargiai sumaišykite su tešla. Vaflinę įkaitinkite ir kepkite vaflius. Patiekite su mėgstamais pagardais.