Ir tada supratau – jei dažnai lankysiuosi šiame Klaipėdos restorane, daugiau nė vieno restorano nebeįvertinsiu aukštu 5/5 balu, nes visada prieš akis stovės aukšta „Gurmanų“ kokybės kartelė.
Gal šiemet jau būtume ir nebeužsukę, jei ne mane pasiekusi žinia, jog restorane keitėsi meniu.
Tad noras patikrinti, ar mano išgirtas restoranas nesuprastėjo, vieną savaitgalį privertė mane rezervuoti ten stalelį.
Restorano interjeras nepasikeitęs, ir tai nenuostabu. Nuostabą keltų, jei po metų restorano interjeras būtų pakeistas. Jauku, tik penki staliukai, lyrinė muzika ir maistu besidžiaugiantys klientai.
Tad pora kokteilių – ir mes jau laukiame pirmųjų patiekalų.
Kokteiliai su alkoholiu, nes jei jau Seimo nariams prireikė, kad rūmuose darbo metu būtų prekiaujama alkoholiu, tai jei Katinai sau savaitgalį leis šiek tiek atsipalaiduoti, nuodėmės didelės nebus.
Gražios kokteilių taurės džiugino tik tol, kol ant mūsų stalo nebuvo patiekti pirmieji patiekalai.
Jei „bao“ bandelių, gausiai prifarširuotų plėšyta jautiena, norėjosi kuo greičiau paskanauti, tai žvelgiant į „piri piri“ jautieną, to meno kūrinio lėkštėje visai nesinorėjo gadinti šakute ir peiliu.
Minkštutės, purios „bao“ bandelės su sultinga jautiena, mano nuomone, – puikiai tinkamas užkandis porelei prieš pagrindinius patiekalus.
Bet štai keturių gabaliukų „piri piri“ jautienos, paguldytų ant puraus batatų kremo, man pasirodė mažoka. Mažoka, nes per daug skanu, kad keliais gabaliukais ir baigtųsi tas skonių pliūpsnis.
Panašiai kaip „bao“ bandelės, taip ir mėsainis patiekiant ant stalo išniro iš po dūmų užsklandos.
Apžioti tokio dydžio mėsainių aš jau senai nebebandau, nes net gerai suslėgus pirštais jie ne ką sumažėja. Tad padariau skersinį pjūvį dėl nuotraukos, kuri bent kažkiek gal perteiks tą įvairiausių skonių, kurie slypėjo po mėsainio kepure, rinkinį.
Gvakamolė, kimči, marinuoti svogūnai, sūris, „miso mayo“ ir per vidurį – 200 g brandintos jautienos luitas. Ir visa tai slepiasi perpjautos bandelės viduje. Ir kaip tai apžioti... Pamatęs tokį dručkį nebevarginu žandikaulio – imu stalo įrankius ir gabaliukas po gabaliuko mėgaudamasis valgau.
Katinienės valgytų spagečių karališkais nepavadinti būtų nusižengimas gastronomijos kanonams. Tai, kad makaronų viršuje pūpsojo keptos krevetės, sudarė gal 30 procentų karališkumo. Bet va padažas, kuriam pagaminti buvo naudojami trumai ir kuriuos valgant patiekalą galėjai jausti, o ne tik mintyse save guosti, jog čia lyg ir trumų buvo, suteikė šiam patiekalui dar trūkstamus 70 procentų karališkumo.
Krembriulė ir morenginis desertas buvo lyg lyrinės simfonijos kulminacija, kurią prieš tai įvairiais instrumentais, arba kitaip sakant poskoniais, skambino valgyti patiekalai.
Nežinau, ar jums apsilankius bus pasiūlytas bent vienas iš mūsų tą dieną skanautų desertų, nes čia šefas kasdien siūlo kitus, bet mums tą dieną, liaudiškai tariant, nuskilo.
Nesu didelis mėgėjas saldumynų, bet prieš krembriulė ir tiramisu visada kapituliuoju. Tad krembriulė Katinienė paragavo tik mažyti kąsnelį, nes jis buvo mažytis ir per skanus dalintis.
Dėl panašios priežasties morenginio deserto aš irgi gavau paskanauti tik šaukštelį.
Reziumuoju. Gal pasirodysiu egoistas, bet aš džiaugiuosi, kad šiame restorane tik keli staliukai. Dėl šios priežasties jis net esant nuolatiniam klientų antplūdžiui nepavirs masinės gamybos tašku.
Džiaugiuosi, kad praėjus metams čia nepasikeitė ne tik jaukus interjeras, bet ir nė trupučio nesušlubavo maisto kokybė.
Gal jums asmeniškai ir maloniau skaityti apžvalgas, kuriose aš koneveikiu prastą maistą, pasitelkdamas riebesnius epitetus. Bet man asmeniškai daug maloniau išėjus iš restorano apžvalgoje aptarti malonius įspūdžius, nei rašant prastą apžvalgą kas valandą tabletėmis bandyti gaivinti skrandį.
Tad jūsų turbūt nenustebins, kad aš restoraną „Gurmanai“ ir vėl vertinu 5/5. Bet jei metams nesibaigus reikėtų išrinkti šių metų geriausią tarp panašiu balu įvertintų, aš ilgai neabejojęs taip ir padaryčiau.
Šiemet atradau daug gerų naujų restoranų, bet spalvų gausa, kompozicija lėkštėje bei skonių jūra jie kol kas neprilygsta restoranui „Gurmanai“.
Tad mes tęsiame paieškas toliau, o jums noriu palinkėti taip pat panašių skanių atradimų.
