Jau dešimtmetį moliūgų derlių skinantis ūkininkas I. Miskyvas nesistebi, kad lietuviams reikėjo laiko pamėgti šias ryškia spalva akį traukiančias daržoves, kurios svetur jau seniai vadinamos rudens karaliais.
„Obuolį, pomidorą ar agurką kiekvienas gali tiesiog paimti į ranką ir valgyti, o moliūgą reikia ir mokėti, ir norėti paruošti. Bet jeigu įdedi šiek tiek pastangų, tuomet gali mėgautis maistingu, įdomiu ir skaniu patiekalu. Džiugu, kad ir mūsų žmonės tą vis dažniau atranda“, – sako jis.
Ypač verta būtent šiuo metu imtis kulinarių eksperimentų, mat, ūkininko I. Miskyvo teigimu, dabar lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ lentynas pasiekiančios šios daržovės yra pačios maistingiausios ir skaniausios.
„Moliūgo skonis labiausiai priklauso nuo veislės, panašiai kaip ir obuolių. Juk ankstyvi obuoliukai dar nebūna tokie skanūs kaip vėlesni – taip ir moliūgai. Rudeniniai, palyginus su vasariniais, yra skanesni, tvirtesni, turi daugiau maistinių medžiagų ir gali ilgiau išstovėti“, – atskleidžia I. Miskyvas.
Auginti moliūgus – rizikingas sprendimas, kuris atsipirko
Dabar 2 hekratų lauke Vilniaus rajone moliūgus auginantis ūkininkas I. Miskyvas pirmąsias jų sėklas savo sklype pasodino dar prieš dešimtmetį. Nors šios daržovės paklausa Lietuvoje tuomet nebuvo didelė, bet I.Miskyvas nusprendė rizikuoti, ir dabar džiaugiasi sprendimu.
„Prieš dešimt metų pradėjome auginti labai nedidelį moliūgų kiekį, bet turėjome didelę įvairovę – lysvėse augo daug spalvų, formų ir veislių. Parduodavome maždaug po 5 tonas per metus, ir nors šis skaičius kažkiek ūgtelėdavo, „sprogimo“ ilgai nebuvo“, – prisimena jis.
Ūkininkas I. Miskyvas atvirauja, kad neblogą moliūgų derlių užauginti nėra sunku, mat ši daržovė nėra įnoringa. Moliūgai ištveria įvairias oro sąlygas, yra net atsparūs nedidelėms šalnoms, o drėgmės jiems daug nereikia – vandenį susirenka iš skirtingo gylio ir didelio aplinkinio ploto.
Sudėtingiau, pasak jo, yra realizuoti derlių, nes turguose pavyksta parduoti vos po 10–15 tonų moliūgų per metus. Pradėjęs bendradarbiauti su „Maxima“ ūkininkas I. Miskyvas džiaugiasi, kad dabar kasmet jau net 60–70 tonų jo augintų moliūgų pasiekia pirkėjus visoje Lietuvoje.
Patarimas, kaip išrinkti moliūgą
Parduotuvėje renkantis moliūgą, pasak ūkininko I. Miskyvo, labiausiai reikėtų žiūrėti į valgomosios dalies kietumą. Kuo ji tvirtesnė – tuo daržovė bus skanesnė. Štai dabar vėlyvųjų veislių moliūgus gali būti net sunkiau perpjauti, o jų struktūra primena morkos. Tai – geras ženklas valgytojui.
Dar vienas didelis pliusas pirkėjams yra tai, kad parsinešti iš parduotuvės vėlyvieji moliūgai net 3–4 savaites gali išstovėti namuose neprarasdami savo išvaizdos ir skonio.
„Jų oda kieta, stora, tad apsaugo nuo išorinio poveikio. Net ir rudenį, bjauroku oru, jie laukuose išguli tris savaites. O namuose juos galima laikyti kambaryje, šaldytuve ar balkone. Svarbiausia – apsaugoti nuo drėgmės ir didelių temperatūros skirtumų“, – pataria moliūgų augintojas.
Moliūgų laukas – lyg kita planeta
Pirkėjų susidomėjimas šia ryškiaspalve daržove kasmet pradeda augti sulig atėjusiu rugsėju, pastebi prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
„Šių metų rugsėjį jau nupirkta daugiau nei 40 tonų moliūgų. Tai – pusantro karto daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Džiaugiamės ne tik tuo, kad žmonės atranda šią vertingą daržovę, bet ir tuo, jog augančią paklausą patenkina būtent Lietuvos ūkininkai, kurių užauginti moliūgai sudaro didžiąją dalį asortimento“, – pažymi E. Dapkienė.
Piką pardavimai pasiekia spalį, kai šios daržovės pirkėjų namuose virsta ne tik sriubomis, troškiniais, pyragais ar atsargomis žiemai, bet ir Helovyno puošmenomis.
Net ir nebūtina skaptuoti moliūgo, kad šis džiugintų akį – ryškiaspalvės daržovės gali tapti patraukliu rudeniniu dekoro elementu namuose, Lietuvoje kasmet populiarėja ir fotosesijos moliūgų laukuose.
Tokio verslo plano besijuokdamas I. Miskyvas sako kol kas neturintis, tačiau nesistebi, kad žmones vilioja ūkininkų laukai: „Rudenį vaizdai čia tiesiog puikūs. Atrodo lyg būtum kitoje planetoje – plyname lauke nėra nieko, tik pūpsantys oranžiniai moliūgai“.
