Buvusios Seimo narės D. Mikutienės atradimai virtuvėje džiugina ne tik vyrą – jos receptų teiraujasi draugai ir kaimynai

Valgomos dovanos yra išskirtinės, o virtuvė – vieta, kurioje buvusi Seimo narė pailsi geriausiai. Trakuose gyvenanti D.Mikutienė anksčiau užsiaugindavo daržovių, bet dabar dėl didelio krūvio darbe neturi kada pasidžiaugti tokiu pomėgiu.

Prieskoninių žolelių, netgi vaistažolių, kurios tinka pagardinti patiekalus, ji prisirenka pievose ar pamiškėse.

„Žinau, kada kokie augalai žydi, kur jų galima pasiskinti, virtuvėje mėgstu eksperimentuoti, o kartais ieškau naujų receptų“, – pasakojo D.Mikutienė.

Kai ką ji nuskina ir iš gėlių lysvės, pavyzdžiui, levandų, burnočių lapų, mėtų. Taip pat ruošia įvairius padažus su pienių piestelėmis, tačiau žydinčių pienių būna tik pavasarį.

Džiovintų pienių žiedus buvusi Seimo narė naudoja moliūgų ir mangų pagardui. Moteris yra išbandžiusi kelis gaminimo būdus: iš pradžių reikia apkepti moliūgo gabalėlius, kai jie suminkštės, sutrinti trintuvu.

Kitas būdas – iš žalių moliūgų paruošti vientisą masę ir ją virti su mangais, ciberžolėmis, kalendrų sėklomis.

Pakaitinusi pagardą apie pusvalandį, trakiškė supila jį į nedidelius stiklainius, kuriuos galima papuošti juostelėmis, – tai puiki kalėdinė dovana.

Susidomėjusi daržovių ruošimu žiemai D.Mikutienė dalijasi savo atradimais ir socialiniuose tinkluose, taip pat įkelia nuotraukų, į kurias pasižiūrėjus daug kam nutįsta seilė. Kulinarinių eksperimentų autorei būna smagu, jei kitoms moterims taip pat pavyksta skaniai ką nors paruošti.

Ieškodama naujų skonių moteris vadovaujasi ne tik nuojauta, bet ir viena taisykle – sudėjusi į puodą pagardui tinkamas daržoves ir šiek tiek pavirusi, vėliau įberia prieskonių, o padažą dažniausiai atvėsina ir ragauja tik kitą dieną.

Toks degustavimas nekart pasiteisino, nes kol virtuvėje būna susikaupusių garų, sunku pajusti, kokio dar trūksta priedo, kad pagardas atskleistų savo tikrąjį skonį.

Jei verdamas aviečių ar slyvų pagardas, moteris neskuba stiklainių uždaryti sandariai. Ji laukia, kol puodas atvės. Paragavusi ir įdėjusi papildomai prieskonių į puodą moteris jį pakaitina iki virimo temperatūros. Tik tada supilsto gardumyną į indelius.

D.Mikutienė pastebėjo, kad geriausia ragauti nevalgius, kol skrandis dar tuščias. Toks patarimas netinka marinuojant agurkus, cukinijas, patisonus ar pomidorus, nes stiklainius būtina užsukti, kol jie yra karšti.

Šiemet trakiškės atradimu tapo trinta pankolių sriuba, kuri gardinama iš anksto paruoštais pabarstukais – burokine tarka sutarkuotais virtais kiaušiniais, kurie sudžiūvę pasidaro trapūs ir primena traškučių skonį.

Nors pankoliai daug kam kvepia anyžiais ar vaistais, iš Viduržemio jūros regiono atkeliavusi daržovė labai vertinga. Yra valgomos visos pankolio dalys – baltai žalsvos šaknys, stiebai, lapai, sėklos.

Pavyzdžiui, pankolių lapus galima šaldyti, jie tinka sriubai, troškiniui, o stiebai dažniau naudojami kaip prieskoninė žolelė mėsai ar žuviai gardinti bei marinuoti, taip pat puikiai dera prie jūrų gėrybių. Tačiau nedaug kas žino, ką galima paruošti iš pankolių šaknų.

Žolinės savaitgalio atradimu D.Mikutienei tapo vištienos sultinio ir pankolių sriuba, į kurią dar dėjo morkų, bulvių, moliūgo. Išvirusi daržoves ji viską susmulkino trintuvu, tada įdėjo lydytą sūrelį su kumpiu. Tiršta sriuba buvo švelnaus kreminio skonio, o vietoj traškučių ji pabarstė virtų ir džiovintų kiaušinių.

Ruošti iš kiaušinių pabarstukus moteris sugalvojo tada, kai prieš keletą metų buvo nudažiusi pernelyg daug velykaičių. Po Velykų liko daug nesuvalgytų kiaušinių, tad buvo gaila juos išmesti.

Vienoje receptų knygoje perskaičiusi, kad iš virtų kiaušinių galima pasigaminti puikių trupinių sriuboms ar salotoms, D.Mikutienė dabar juos dažnai naudoja vietoj traškučių. Džiovinti kiaušiniai yra baltymų šaltinis, o jų skonis panašus į riešutų.

Tokia naujovė greit prigijo jos virtuvėje, ypač dėl to, kad nereikia daug gaišti laiko. Sutarkuotus virtus kiaušinius ji subėrė ant kepimo popieriaus ir padžiovino orkaitėje. Į stiklinius indus sudėtus džiovintus kiaušinius ji laiko šaldytuve.

D.Mikutienė mėgsta pagardinti sriubą ir džiovintomis bulvinėmis saulėgrąžomis – topinambais. Tik išėjus įšalui topinambų gumbai kasami iš žemės, tuomet jie būna skaniausi. Mat iki vegetacijos pradžios gumbai būna sukaupę daugiausia fruktozės.

Plonomis riekelėmis supjaustyti topinambai džiovinami. D.Mikutienė patarė visada turėtų šių gumbų traškučių, nes jie tinka prie įvairių patiekalų.

Dar vienas produktas, kuriuo galima paskaninti atsibodusią sriubą, – džiovinti šampinjonai. Juos galima saugoti stikliniame inde ir visada turėti po ranka.

D.Mikutienė mėgsta džiovyklėje džiovinti traškučius iš virtų burokėlių, kurie būna sodrios spalvos ir tinka papuošti kreminę sriubą. Tokia sriuba neretai atsiduria ant šventinio stalo.

Padažai ir pagardai – dar viena sritis, kur galima eksperimentuoti. Susižavėjusi moliūgais D.Mikutienė atrado ir pikantišką derinį – moliūgų ir razinų pagardą, tinkantį prie paukštienos, sūrio.

Pro moters akis neprasprūsta ir kaukazinės slyvos. Nukritusių geltonų slyvų daug kas nerenka, nes jos būna aitraus skonio. Tačiau tokios slyvos puikiai tinka adžikai. Jei kas nori tirštesnio pagardo, D.Mikutienė patarė įdėti į puodą ir tarkuotų morkų.

Tinka ir kietesni obuoliai. Kad būtų traškūs, prieš verdant reikėtų supjaustytus obuolius kelias valandas pamirkyti sūdytame vandenyje.

D.Mikutienė džiaugėsi atradusi moliūgą kaip rudens karalių. Nors daug kam atrodo, kad ši daržovė greit atsibosta, sumanios šeimininkės virtuvėje moliūgų patiekalai gali tapti gardumynu.

Geriausio įvertinimo ji sulaukė iš sutuoktinio Juliaus, kuris iki tol šių daržovių nevalgydavo.

Gebėjimą skaniai gaminti turėjo visos D.Mikutienės giminės moterys. Noras eksperimentuoti virtuvėje ją viliojo nuo vaikystės. Iš pradžių režisieriaus diplomą įsigijusi, o vėliau Mykolo Romerio universitete viešojo administravimo magistrantūrą baigusi moteris tikino, kad visada turėjo gerų mokytojų, kurių galėdavo pasiteirauti apie maisto ruošimo subtilybes, jei kas nors nepavykdavo.

Pastaruoju metu jos patarimų dažniau teiraujasi draugai ir kaimynai, o už tai dovanoja savo užaugintų daržovių.

D.Mikutienė prisipažino, kad tokie natūriniai mainai skatina dar labiau domėtis įvairiais receptais. Atradimo džiaugsmas jai būna geriausias atlygis už virtuvėje sugaištas valandas.

Susmulkinkite svogūną, įkaitinkite keptuvę, apkepkite aliejuje, kol suminkštės ir pagels.

Supjaustykite pankolio šaknį, bulvę, morką. Į puodą sudėkite keptus svogūnus, smulkintas daržoves, įpilkite iš anksto paruošto vištienos sultinio arba vandens, pasūdykite, įberkite pipirų. Virkite apie 15 minučių, kol suminkštės daržovės.

Masę sutrinkite trintuvu, įdėkite lydytą sūrelį, dar kartą užvirkite puodą. Papuoškite sriubą žaliais pankolių lapais.