Tikslas – su kulinariniu paveldu supažindinti ir pačius lietuvius
Vieno seniausių Vilniaus restoranų „Lokys“ savininkai – Keršulių šeima jau apie 20 m. gilinasi į dvariškių kulinarines istorijas ir populiarina būtent senosios lietuvių virtuvės skonius.
„Nuo pat restorano įkūrimo 1972 m. jame buvo gaminami žvėrienos patiekalai. Tačiau prieš du dešimtmečius užgesus mūsų mamai, pagrindinei „Lokio“ dvasiai, prie restorano vairo stojo brolis Evaldas. Būtent jis užsibrėžė suteikti restoranui savitą veidą ir pradėjo gilintis į Lietuvos kulinarinę istoriją, kuri, malonus sutapimas, neapsiėjo be žvėrienos patiekalų“ – pasakoja dabartinė „Lokio“ virtuvės šefė R.Keršulytė-Ryčkova, gerai žinomos kulinarijos ir konditerijos mokyklos „Le Cordon Bleu“ absolventė ir kvalifikuota vyno somelje.
Vienas iš „Lokio“ komandos siekių – padėti klientams atrasti gurmaniškus mūsų šalies skonius iš dabarties ir praeities. Dažnas restorano klientas yra turistas, o štai kai kurie lietuviai vis dar mano, kad mūsų tautinė virtuvė neturi, ką daugiau pasiūlyti, išskyrus cepelinus.
„Norime, pirmiausia, įtikinti pačius lietuvius, kad mūsų kulinarinis paveldas nėra nuobodus. Jo ištakos prasidėjo kur kas anksčiau, nei XVIII a., kai į lietuvišką virtuvę atkeliavo bulvės, todėl klaidinga manyti, jog kad mūsų tradiciniai patiekalai yra tik cepelinai ar kugelis. Tai, kokiais patiekalais mėgavosi Vytauto Didžiojo dvariškiai arba kokiais gardumynais savo svečius vaišino Žygimantas Augustas, taip pat yra mūsų tradicijų dalis, kuri savo prabanga nenusileido kitoms to meto Europos šalių virtuvėms, tik šiuos faktus esame pamiršę“, – pasakoja R.Keršulytė-Ryčkova.
Susipažinti su lietuviškomis gėrybėmis galima ir parduotuvėlėje
Tradicinių lietuviškų gėrybių galima paragauti ne tik restorane, bet ir įsigyti pandemijos metu duris atvėrusioje restorano parduotuvėje „Lokys Deli“. Čia prekiaujama restorano šefės ir jos komandos atrinktais Lietuvos ūkininkų ir mažųjų gamintojų produktais.
„Pas mus galite rasti nuo su Lietuvos kraštu neatsiejamo medaus, obuolių sūrio, linų sėmenų, moliūgų, šaltalankių šalto spaudimo aliejų, iki išties neįprastų, unikalių gaminių, pavyzdžiui, paties seniausio kultūrinio augalo Lietuvoje – jau apie 5500 metų skaičiuojančių pluoštinių kanapių produktų. Ši krautuvėlė yra tarsi lietuviškos virtuvės istorijos tąsa, rodanti, kokiais šiuolaikiniais gaminiais galime pasidžiaugti ir pasidalinti su kitais“, – priduria „Lokio“ bendrasavininkė.
Tautiečiai mėgsta egzotiką
Anot R.Keršulytės-Ryčkovos, „Lokio Deli“ parduotuvėlėje lietuviams labiausiai patinka egzotiškiausi jos produktai – iš pušų kankorėžių gaminami cukatai, užtepėlės ir sirupai, stebinantys intensyviu ir iki tol nepatirtu skoniu.
„Nemažai susidomėjusių lietuviškais vynais iš visiems gerai pažįstamų mėlynių, obuolių ar svarainių. Populiarios ir lietuvių gaminamos netikėtų derinių trauktinės, pavyzdžiui, burokėlių su trumais, čiobrelių su medumi ir šafranu. Jos domina ir užsieniečius, ypač mažesnės talpos buteliukai, tinkami lauktuvėms bei dovanoms. Svečiai iš užsienio noriai perka ir obuolių sūrį, žolelių arbatas bei populiariuosius kankorėžių cukatus. Panašu, kad pastarieji pamažu tapo mėgstamiausiu visų „Lokio“ svečių skanėstu“, – atvirauja virtuvės šefė.
Na, o mūsų tautiečių vienas mėgstamiausių patiekalų „Lokio“ restorane yra tradiciniai Kūčioms ruošiami koldūnai su baravykais, tik pateikti su netradiciniu, labiau prancūzų virtuvėje pažįstamu svogūnų džemu.
„Iš lietuvių polinkio tiek restorane, tiek krautuvėlė rinktis kažką įdomaus, sprendžiame, kad tautiečiai mėgsta būti nustebinti ir net tradiciniuose skoniuose nori netikėtumo, naujų derinių ir atradimų. Tad stengiamės juos nustebinti“, – pokalbį baigia pašnekovė.
