Vilniuje gimusi ir užaugusi Greta gerai prisimena savo pirmąjį kepinį. Kai gyveno Vilniuje ir dar buvo maža, kaimynystėje buvo įsikūrusi senučiukė, kuriai anūkai vasarą priveždavo daug uogienių, bet ji jų nesuvalgydavo. Dalį padovanodavo Gretos šeimai.
Vieną kartą mergaitė sugalvojo iškepti pyragą su vyšnių uogiene. Nieko apie tai neišmanė, bet kai mama kepdavo pyragus, įsidėmėjo, kad reikia miltų, kiaušinių ir pieno. Dabar ji jau nepamena, kiek ir ko dėjo, bet kažką sumaišė, į vidurį tešlos pridėjo uogienės ir iškepė pyragą.
„Pyrago išvaizda tikrai nebuvo graži, bet pamenu, jog brolis su tėčiu drąsiai valgė ir gyrė, kad labai skanu. Tačiau niekada neplanavau gyvenimo sieti su maisto gamyba, viskas nutiko netyčia“, – prisipažino G.Bajoraitė.
– Kokia buvo tolesnė jūsų kelionė į kulinarijos pasaulį – vingiuota, duobėta ar sklandi su pagreičiu?
– Nors ji prasidėjo visai netikėtai, manau, kad ši kelionė sklandi. Viską gyvenime stengiuosi atlikti kaip įmanoma geriau, tad ir visata tai pastebi ir įvertina, kad nepasiduočiau ir nesustočiau.
– Kokia jūsų profesija ir ar ilgai ieškojote savo tikrojo pašaukimo?
– Įgijau vizualinės komunikacijos bakalauro laipsnį. Tai labai plačios studijos, jas baigęs nesi vienos srities profesionalas, bet esi gerai susipažinęs su daug kūrybinių sričių, tokių kaip fotografija, vaidyba, reklama, žurnalistika ir kita.
Man šios studijos ypač tiko ir patiko, nes prieš stodama negalėjau apsispręsti, kurią vieną sritį pasirinkti. Niekas iki šiol nepasikeitė – užsiimu labai daug kuo. Gaminu, fotografuoju ne tik maistą, bet ir įvairius produktus, rašau straipsnius, įvairius tekstus, dirbu su grafiniu dizainu ir t.t.
Galėčiau daug kuo užsiimti, nes mėgstu išbandyti naujus dalykus, su monotonija nedraugauju.
Nesu tikra, ar jau atradau save, ar dar ieškau. Esu toks žmogus, kuriam visada reikia naujovių, iššūkių. Klausausi širdies, ja labai pasitikiu.
Nemanau, kad gyvenime būna klaidingų pasirinkimų. Tikiu, kad žmogus elgiasi taip, kaip jam atrodo geriausia tuo metu, o jei nepasiseka, ta nesėkmė visada atveda į kitą kelią, kuriame laukia sėkmė. Gyvenimas visada siunčia ženklus ir bando nukreipti tinkama linkme, svarbu išmokti juos pastebėti.
– Baigėte mokslus, pradėjote dirbti ir staiga nutarėte išvykti į Kiprą nusipirkusi lėktuvo bilietą į vieną pusę. Kaip ir kodėl ten atsidūrėte? Bėgote nuo savęs ar priešingai – tikėjotės atrasti save?
– Niekada nebėgau nuo savęs, nemanau, kad įmanoma pabėgti, ir nereikėtų. Kelionė į Kiprą buvo neplanuota ir staigi, nes išmokau klausytis savęs. Ir kai išgirdau, nebegalėjau likti Vilniuje. Čia dirbau biure, visos laisvos dienos buvo vienodos, nieko naujo nebepatirdavau, tad jaučiau, kaip laimė manyje gęsta. Tuo metu man trūko naujų potyrių, tad išvykau.
Planavau įsidarbinti Kipre, pagyventi metus ar dvejus ir tada vykti kitur, po to dar kitur. Bet Kipre keliai ir keleliai mane atvedė pas lietuvį širdies draugą Liną, kurį sutikusi svečioje šalyje nebegalėjau paleisti. Grįžome kartu į Lietuvą ir sujungę abiejų norus ir kūrybiškumą dabar jaučiame ramybę ir kuriame bendrą ateitį Palangoje.
Mudu su Linu gaminame įvairų maistą ir juo prekiaujame įvairiose šventėse. Turime senovinę moskvičiumi traukiamą priekabą su užrašu „Kefyro ūsai“. Mus jau daug kas atpažįsta iš šios transporto priemonės.
– Ar Kipre gaminote, ar patiko šios šalies virtuvė?
– Kipre nieko negaminau, nes gaudavau nemokamą maitinimą darbe. O laisvadieniais, kurių būdavo mažai, pasilepindavau kavinėse. Nors kiprietiška virtuvė man įspūdžio nepaliko, mėgdavau valgyti įvairias salotas, kurios visada būdavo šviežios.
Tuo metu mintys visiškai nesisuko apie maisto gamybą, rūpėjo tik poilsis ir kelionės. Kipras patiko dėl gerų orų, švaraus jūros vandens, draugiškų kolegų darbe. Bet grįžusi į Lietuvą supratau, kiek daug čia visko nuostabaus turime, kokia graži ir žalia mūsų gamta. Ten gyventi nenorėčiau, man trūktų pušynų ir gaivaus vasaros lietaus.
– Nepaisant turimo verslo, dar vedate maisto tinklaraštį „Blemba, kaip skanu!“. Kodėl toks pavadinimas? Kokie patiekalai dominuoja jūsų tinklaraštyje?
– Tinklaraštį pradėjau kurti tik dėl to, kad karantino metu turėjau per daug laisvo laiko ir daug gaminau. Keli draugai paragino pradėti rašyti receptus, tad greitai užsikabinau.
Man buvo svarbu, kad tinklaraščio pavadinimas atspindėtų mane, o aš dažnai ištariu šią frazę, kai paragauju skanaus maisto, tad tinklaraščio pavadinimas buvo puikus pasirinkimas.
Iš pradžių dalydavausi vegetariškais receptais, tačiau prieš metus pati pradėjau maitintis daugiausia augaliniu maistu ir pasikeitė požiūris į tai, ką valgau, pradėjau dalytis tik veganiškais receptais. Dabar jau nebeįsivaizduoju savo kasdienybės be šio tinklaraščio. Jis man teikia džiaugsmą ir skatina tobulėti.
– Ar labiau patinka gaminti paprastus, ar sudėtingus, įgūdžių reikalaujančius patiekalus?
– Nemėgstu praleisti visos dienos virtuvėje, man svarbiausia, kad būtų skanu ir gerą rezultatą būtų galima pasiekti lengvai, nebrangiai ir greitai. Kai kurie draugai mano, kad mano receptai labai sudėtingi, todėl jų neišbando, bet yra visiškai priešingai.
– Kur semiatės įkvėpimo kurdama patiekalus?
– Dažniausiai – iš šaldytuvo likučių. Mane įkvepia daržovių spalvos, tekstūra, prieskonių kvapai...
Būna, užsimanau, tarkim, baklažano. Tuomet patikrinu, ką turiu namuose, ir stengiuosi tai panaudoti.
Taip atsiranda skaniausi patiekalai. Kuo labiau improvizuoju, tuo labiau man sekasi.
– Kas jūsų patiekalų pagrindinis degustuotojas?
– Visus patiekalus gaminu sau ir Linui. Mūsų skoniai virtuvėje truputį skiriasi, tad kartais tenka gaminti atskirai, bet taip būna retai, dažniausiai viską ragaujame ir vertiname kartu.
Linas nėra ankštinių gerbėjas, dar nemėgsta moliūgų, kurie man ypač patinka, tad kartais prisikepu sau kalną moliūginių blynelių, o jis pats pasirūpina savimi.
Beje, Linas labai skaniai gamina, tad visada būnu laiminga, kai pradžiugina mane savo patiekalais.
– Kokie produktai yra jūsų favoritai? Ką visada rastume jūsų šaldytuve?
– Beveik visos daržovės ir kruopos yra mano mėgstamiausias maistas. Pavalgiusi daržovių visai kitaip jaučiuosi, sunku apibūdinti tą jausmą. Gal nuskambės keistai, bet atrodo, kad net tampu šiek tiek geresnis žmogus.
Jei pavalgau žuvies, kartais jaučiu kaltę ir tas jausmas man nepatinka. Be daržovių, mūsų namuose visada rasite kokosų pieno, riešutų sviesto, geros kokybės alyvuogių aliejaus ir šaldytų uogų.
– Kokių produktų negalite pakęsti?
– Mane pykina nuo bet kokio mėsos kvapo, bet jos mūsų namuose niekada ir nebūna. O šiaip nesu išranki maistui, gal tik razinos manęs nedžiugina.
– Anksčiau buvote visavalgė, dabar – vegetarė su polinkiu į veganizmą. Kodėl pasikeitė įpročiai?
– Įpročiai pasikeitė natūraliai. Po truputį mėsa darėsi vis neskanesnė, jos norėjosi mažiau, pradėjo pykinti nuo jos kvapo. Galiausiai paūmėjus mano širdies ligai galvoje pradėjo suktis vis daugiau minčių apie tai, kad turėčiau vengti pieno produktų, todėl nusprendžiau atlikti maisto netoleravimo testą, po kurio ir paaiškėjo, kad netoleruoju karvės pieno, jogurto, sūrio, kiaušinio baltymo ir t.t.
Išsikėliau tikslą bent keturis mėnesius atsisakyti visų šių produktų ir stebėti, kaip jaučiuosi. Dabar jau apie dešimt mėnesių šis iššūkis tapo kasdienybe, kuri man labai tinka ir patinka. Šiuo metu dar valgau žuvį ir majonezą, kuriame yra trynių miltelių.
Jei ateityje turėsiu pakankamai valios ir pakankamai galvosiu apie žuvies vartojimo įtaką mūsų planetai, tikiu, kad mano mityboje nebeliks gyvulinės kilmės produktų.
– Valgote dažnai ir po nedaug, valgote retai, nevalgote vėlai vakare?
– Valgau, kai tik noriu ir kiek noriu. Dažniausiai tai būna tris keturis kartus per dieną. Tik vasarą valgau vos du kartus, nes neturiu laiko. Bet negaliu eiti miegoti alkana, nes jei atsigulu tuščiu skrandžiu, neužmiegu.
– Koks mėgstamiausias jūsų vasaros patiekalas?
– Mėgstamiausio vasaros patiekalo neturiu, bet stengiuosi atsidžiaugti įvairiausiomis uogomis, kurių per žiemą labai pasiilgstu.
Cukinijos ir kukurūzų kepsneliai
Reikės (2 porcijoms):
- 1 jaunos cukinijos (labiau į didesnę pusę)
- 6 v. š. konservuotų kukurūzų
- saujelės svogūnų laiškų
- saujelės krapų
- 3 skiltelių česnako
- 4 v. š. kvietinių miltų
- 1 a. š. maltų ciberžolių
- 1 a. š. šviežių arba džiovintų čiobrelių
- druskos ir pipirų
Cukiniją sutarkuokite burokine tarka. Sudėkite į dubenį kartu su visais likusiais produktais, išskyrus miltus. Gerai išmaišykite. Suberkite miltus, išmaišykite ir palikite tešlą pastovėti apie 5–10 minučių. Kepkite ant vidutinės kaitros įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Kepsneliai gana trapūs, kol gerai neapskrudę, tad neskubėkite versti, leiskite gerai apkepti vienai pusei, tik tada švelniai apverskite. Valgykite su veganiška grietine ar jogurtu ar jų pagrindo padažais. Taip pat labai skanu su šviežiomis daržovėmis, ypač avokadu.
Bolivinių balandų ir mango salotos su avokadų padažu
Reikės (2 porcijoms):
- 6 v. š. bolivinių balandų (nevirtų)
- saujos vyšninių ar slyvinių pomidorų
- 1–2 trumpavaisių agurkų
- poros saujų špinatų
- saujelės svogūnų laiškų
- pusės didelio prinokusio mango
- kelių šviežių mėtų lapelių (nebūtina, bet tikrai skaniau)
- druskos
- pipirų
Padažui reikės:
- 1 vidutinio dydžio avokado
- 3 v. š. citrinų sulčių
- 1–2 skiltelių česnako
- 2 a. š. garstyčių
- 1 a. š. klevų ar kito sirupo
- 60 ml vandens
- 2 v. š. alyvuogių aliejaus
- saujelės šviežių bazilikų lapelių
Visus padažui skirtus produktus sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos masės. Išvirkite bolivines balandas. Praplaukite šaltu vandeniu, gerai nuvarvinkite. Nedideliais gabalėliais supjaustykite agurkus, pomidorus, mangą.
Susmulkinkite svogūnų laiškus ir truputį pasmulkinkite špinatų lapus, jei jie didoki, jei maži, smulkinti nereikia. Viską suberkite į dubenį. Suberkite bolivines balandas, išmaišykite. Supilkite padažą, pagardinkite druska, išmaišykite.
Bulvių ir lęšių troškinys su pomidorais
Reikės (2 porcijoms):
- 2 vidutinio dydžio bulvių
- 5 v. š. nevirtų rudųjų lęšių
- apie 200 ml kokosų pieno iš skardinės
- 1 nedidelio svogūno
- 2 v. š. pomidorų pastos
- 2–3 skiltelių česnako
- saujos slyvinių arba vyšninių pomidorų
- didelės saujos špinatų
- 2 a. š. kario miltelių
- druskos
Išvirkite ir atidėkite lęšius. Bulves nuskuskite, supjaustykite nedideliais kubeliais ir išvirkite. Kol bulvės verda, keptuvėje pakepinkite smulkintą svogūną ir česnaką. Įdėkite prieskonius, pomidorų pastą ir per pusę perpjautus pomidorus. Dar minutėlę pakepinkite, kol pomidorai suminkštės, bet neištiš. Supilkite kokosų pieną, išmaišykite.
Sudėkite išvirusius lęšius ir bulves, patroškinkite porą minučių. Sudėkite kiek pasmulkintus špinatus, įmaišykite į troškinį. Leiskite jiems kiek sukristi.
Rabarbarų ir braškių pudingas
Reikės (2 porcijoms):
- 1 rabarbarų stiebo
- saujos braškių
- 1 v. š. vandens
- 160–180 ml kokosų pieno iš skardinės
- 1–2 v. š. saldiklio (gali būti bet koks sirupas, cukrus ar medus)
- 4 v. š. ispaninių šalavijų sėklų
- žiupsnelio druskos
Garnyrui reikės:
- saujelės braškių
- mėgstamų riešutų
- lukštentų kanapių, moliūgų ar kitų sėklų
- švelnaus skonio baltos spalvos jogurto
Nedideliais gabaliukais supjaustykite rabarbarą ir braškes. Sudėkite į prikaistuvį su šlakeliu vandens ir saldikliu. Saldiklio dėkite tiek, kokio saldumo norite deserto. Man pakanka 1 šaukšto. Nuolat maišydami virkite ant vidutinės kaitros, kol suminkštės.
Atidėkite, kad atvėstų. Atvėsusias braškes ir rabarbarą sutrinkite elektriniu trintuvu su kokosų pienu ir žiupsneliu druskos. Suberkite ispaninių šalavijų sėklas, labai gerai išmaišykite.
Dėkite į šaldytuvą apie 30 min. Pudingą padalinkite į 2 nedidelius indelius ar stiklines. Uždėkite pasirinkto garnyro – braškių, riešutų, jogurto.
