Siekti pergalių padeda ir natūralus šarminis vanduo

2022 m. rugpjūčio 13 d. 09:00
Kasdien – šešios su puse valandos. Tiek laiko praleisdamas treniruotėse ar mankštindamasis plaukikas Danas Rapšys išlieja nemažai prakaito, todėl su savimi visuomet turi didžiulę gertuvę vandens. „Niekada neskaičiuoju, kiek jo išgeriu, tiesiog žinau, kad būtina gerti daug“, – patikino sportininkas, kuris renkasi ne bet kokį vandenį. Plaukimas, pasak Dano, – sportas, kurio metu prakaituojama daug. Su prakaitu organizmas netenka ir gausybės naudingųjų mineralų.
Daugiau nuotraukų (3)
Tačiau vandenyje to nesijaučia, ir tai žinodamas plaukikas kas keletą minučių atsigeria po gurkšnį.
„Dažnai būna, kad net nesinori gerti, bet kai pajuntu troškulį, tai reiškia, kad organizmui jau trūksta skysčių, todėl stengiuosi palaikyti optimalią jo būklę“, – pasakojo D.Rapšys, puikiai suvokiantis, kad tinkamas vanduo padeda organizmui ištverti krūvius, o jam – gerinti savo formą.
Pasikeitusios rekomendacijos
Nuolat naujausia moksline informacija apie vandenį besidominti bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ vadovė Aistė Pranckuvienė teigė, kad dar prieš keletą metų treneriai neleisdavo gerti sportuojant – neva tai apsunkina organizmą. Mokslas patvirtino, kad yra atvirkščiai, ir dabar kaip tik rekomenduojama gerti, nes suvokta, kaip svarbu palaikyti tinkamą skysčių pusiausvyrą organizme.
2012 metais Oksfordo universitete atlikti tyrimai parodė, kad vandens gėrimas sportuojant užtikrina pakankamą skysčių kiekį organizme ir sumažina dehidratacijos poveikį.
„Dabar rekomenduojama 2–3 valandas prieš treniruotę išgerti 500–600 ml vandens, nelygu žmogaus svoris, lytis. Iki treniruotės likus pusvalandžiui išgerti dar 250 ml vandens. Per treniruotę rekomenduojama kas 10–20 minučių atsigerti po 50–200 ml vandens, nelygu treniruočių intensyvumas. Tai užtikrina, kad žmogus nepajus blogų dehidratacijos pasekmių.
O po treniruotės galima gerti nebūtinai vandens – tinka vaisių ar daržovių glotnutis, galima suvalgyti vaisių ar kitų gamtos gėrybių, kuriose yra daug vandens. Nes jose yra ne tik vandens, bet ir natūralių elektrolitų. Taip pat tinka ir natūralus mineralinis vanduo“, – kalbėjo A.Pranckuvienė.
Organizmui ima trūkti mineralų
Daugelis klysta manydami, kad dehidratacija įvyksta tuomet, kai organizmui trūksta skysčių. Iš tiesų dehidratacija reiškia tai, kad organizmui ima trūkti mineralų.
Tad net ir nedidelio laipsnio dehidratacija nėra gerai.
Jei sportuojant negeriama vandens, dėl dehidratacijos sumažėja kraujo kiekis, mažiau prakaituojama, gali pakilti temperatūra, sutrinka odos kraujotaka, padidėja polinkis į mėšlungius.
Sportuojant dehidratacija neišvengiama, tad, norint išvengti nemalonių pasekmių, pasak Aistės, reikia išsiugdyti įprotį nuolat drėkinti organizmą – pasirūpinti vandeniu prieš treniruotę ir po jos.
„Dehidratacija – negrįžtamas procesas, to neįmanoma panaikinti net išgėrus daug vandens. Oksfordo universiteto tyrimai parodė, kad geriausias būdas to išvengti – tiek prieš, tiek per treniruotę, tiek po jos palaikyti pakankamą skysčių kiekį“, – pabrėžė A.Pranckuvienė.
Didžiausia daroma klaida
Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, chloridų, natrio, kitų mineralų.
Prarasdami organizmo skysčius prarandame ir juos.
„Neretai matau, kad žmonės, sportuodami klube, geria filtruotą vandenį. Manau, tai blogiausia, ką jie daro savo kūnui“, – įspėjo A.Pranckuvienė.
Sportuodamas žmogus ir taip dehidratuoja, o gerdamas filtruotą vandenį, iš kurio yra pašalinti magnis, natris, kalis, kalcis ar kiti mineralai, dehidratuoja dar labiau, mat tuomet organizmas eikvoja mineralus iš savo atsargų.
„Be to, vandeniui filtruoti dažniausiai naudojami anglies ir kiti cheminiai filtrai, kurie ne tik pašalina mineralus, bet ir prigamina nitritų – dėl jų sumažėja deguonies kiekis kraujyje. Nitritų ir deguonies formulė yra labai panaši, tad organizmas juos supainioja – prie kraujo prijungia nitritus. Organizme sumažėja deguonies, kurio sportuojančiam žmogui labai reikia“, – dar vieną neigiamą filtruoto vandens savybę įvardijo žinovė.
Sportuojant deguonis kraujyje garantuoja didesnę energiją, galima pasiekti geresnių treniruočių rezultatų, ir tai patvirtino daugybė mokslinių tyrimų.
Todėl sportuojančiam žmogui naudingiausias natūralus mineralinis vanduo, kuriame būtų ištirpę natūralūs mineralai ir kuriame nebūtų nei nitratų, nei nitritų.
Šarminio vandens banga
Pasaulyje atliekama vis daugiau tyrimų, kurie įrodė natūralaus šarminio vandens naudą. Dėl to JAV itin išaugo šarminio vandens vartojimas, ypač tarp sportininkų.
„Sportuojant žmogaus organizme išsiskiria pieno rūgštis, dėl kurios kamuoja raumenų skausmai, organizmas rūgštėja. O šarminis vanduo leidžia subalansuoti organizmą, neutralizuoti pieno rūgštį. Sportininkai pastebėjo, kad dėl to tikrai mažiau maudžia ar skauda raumenis“, – pasakojo A.Pranckuvienė.
Tai pajuto ir D.Rapšys: „Labai smagu geriant šarminį vandenį žinoti, kad jis padeda raumenims – jie tampa laisvesni, kasdien pasirengę darbui. Todėl visuomet stengiuosi turėti pakankamai šarminio vandens.“
„Birštono mineralinių vandenų“ vadovė pasidalijo dar vieno mokslinio tyrimo rezultatais.
2016 metais atlikti tyrimai parodė, kad kai sportuojant geriamas natūraliai šarminis vanduo, jis gerina kraujo klampumo rezultatus, kitaip tariant, kraujo apykaitos greitį. Šis rodiklis buvo dvigubai geresnis, negu geriant ne šarminį vandenį.
„Tai reiškia, kad šarminio vandens vartojimas sportuojant pagerina deguonies ir kitų maistinių medžiagų išnešiojimą organizme. Kraujas teka sparčiau, greičiau išnešioja mineralus, todėl daug sparčiau įvyksta rehidratacija – skysčių ir visų mineralinių medžiagų atgavimas“, – teigė A.Pranckuvienė.
Tad šarminio vandens nauda sportuojantiems yra dviguba.
Vanduo, kuris gali pakenkti
Dar ne taip seniai buvo itin populiarūs vandens šarminimo aparatai, tačiau daug informacijos apie vandenį sukaupusi A.Pranckuvienė nerekomenduotų šarminti vandens dirbtiniu būdu, nes jo poveikis toks pat kaip ir filtruoto vandens.
Jonizuojant vandenį yra atskiriami ir pašalinami rūgštiniai mineralai – kalcis, magnis, natris, kalis, nors organizmui vienodai svarbūs tiek šarminiai, tiek rūgštiniai.
„Geriant dirbtinai pagamintą šarminį vandenį organizmas ne tik negauna natrio, kuris yra pagrindinis rehidratantas, bet ir kalcio, magnio, kitų mineralų. Ir dar blogiau – kadangi jų nėra vandenyje, kūnas ima eikvoti savo išteklius. Sportuojant tikrai nerekomenduoju gerti dirbtinio šarminio vandens, nes organizmas dar labiau dehidratuoja“, – patarė A.Pranckuvienė.
Tokiu atveju jau geriau gerti vandenį iš čiaupo, nes jame dar yra kažkiek mineralų, negu dirbtinai pagamintą šarminį.
Pasirinkimas Nr.1 – „Akvilė“
Sportuojantiems geriausia, pasak jos, gerti tik natūraliai šarminį vandenį be nitratų ir nitritų, tokį kaip „Akvilė“.
Tai vanduo, kurį renkasi D.Rapšys ir daugybė kitų sportininkų.
Mineralai jame yra susiformavę ir nusistovėję per 10–15 metų, šarminių mineralų yra šiek tiek daugiau negu rūgštinių, jo pH – 8.
Toks vanduo padeda tiek sparčiau išnešioti deguonį, tiek aprūpina kūną naudingaisiais mineralais. O kadangi jame nėra nitratų ar nitritų, nėra užkertamas kelias deguoniui prisijungti prie kraujo.
Įrodyta, kad natūralus šarminis vanduo geriau iš organizmo išplauna kenksmingas medžiagas bei medžiagų apykaitos produktus. Jis padeda greičiau atkurti sutrikusią po didelio krūvio ir streso šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, greičiau atgauti jėgas.
Tokiame vandenyje esantys šarminiai mineralai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys žalingą laisvųjų radikalų poveikį, tad šarminis vanduo yra naudingas visiems žmonėms – ne tik sportininkams.
Ir nauda, ir geras skonis
D.Rapšys „Akvilę“ vertina ne tik dėl naudos organizmui, bet ir dėl gero skonio.
„Nors kai kas sako, kad vanduo neturi skonio, aš esu jam išrankus. Ir dažniausiai renkuosi vandenį pagal tai, kurį skaniausia gerti, su kuriuo galiu maišyti papildus.
Pabandžius „Akvilės“ jokio kito nebesinori net pabandyti“, – atviravo sportininkas.
Jei kartais jo treniruočių partneriams pritrūksta vandens, jis mielai su jais pasidalija savo pamėgtu vandeniu. „Pabandę „Akvilės“ jie ir patys vėliau ją nuolat renkasi“, – šyptelėjo Danas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.