„Šių metų renginys – didesnis nei ankstesniaisiais metais: bus daugiau dalyvių, o programa – žymiai platesnė“, – teigė renginio iniciatorius Užupyje įsikūrusios suvenyrų parduotuvės „Baltic Shamans“ savininkas Martynas Moška.
Prie jo šiemet prisijungė ir renginių agentūros „Gera gyventi“ įkūrėja Ventė Viteikaitė.
„Pernai apsilankiau festivalyje kaip lankytoja, jo atmosfera sužavėjo, o kai susipažinome su Martynu, greitai pajutome, kad mūsų vertybės sutampa. Netrukus gavau pakvietimą prisijungti prie festivalio“, – pasakojo ji.
Pasak Martyno, festivalio tikslas – populiarinti ir šį skanų bei sveiką gėrimą ir pramogas be alkoholio. Patys festivalio organizatoriai jo nevartoja jau seniai: Martynas alkoholio atsisakė prieš 9, Ventė – net prieš 11 metų. „Per šventes dabar keliame kombučios taures“, – juokėsi V.Viteikaitė.
Kombučia – fermentuota arbata, gaminama naudojant vadinamąjį arbatos grybą (iš tiesų tai – simbiozinė mielių ir acto rūgšties bakterijų kolonija). Į cukrumi arba medumi pasaldintą arbatą panardintas grybas ją perdirba – pagamina saldžiarūgštį lengvai gazuotą gaivinantį gėrimą, kuris pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir gydomosiomis savybėmis. Literatūroje skelbiama, kad jis suteikia energijos, užtikrina sklandžią žarnyno veiklą, stiprina imunitetą, gelbsti nuo odos ligų, pavyzdžiui, egzemos, įvairių alergijų.
Manoma, kad pirmieji kombučią gaminti ir vartoti pradėjo kinai. Istoriniuose šaltiniuose ji pirmą kartą paminėta 221 m. prieš mūsų erą – ją, anot vieno išlikusio dokumento, labai mėgo Kinijos imperatorius Ši Huangdi.
Kitame, 441 m. datuojamame dokumente, minimas Japonijos imperatorius Ingijo. Pasakojama, kad jis sirgęs sunkia gastrito forma ir jokie vaistai negelbėję. Ilgus metus kentėjusį valdovą išgydyti pavyko garsiam Korėjos gydytojui Kombu, kuris tam naudojęs gėrimą, kuris iki tol šalyje nebuvo žinomas. Būtent iš šio gydytojo vardo kildinamas kombučios pavadinimas – išvertus iš japonų kalbos jis reiškia „Kombu arbatą“.
Iš Rytų kombučia pasiekė Rusiją ir Rytų, o vėliau – ir Vakarų Europą.
„Sovietų Sąjungos laikais kombučia buvo ypač populiari, tiesa, jos pavadinimą tuomet mažai kas žinojo, dažniausiai vadino tiesiog arbatos gira. Daugelis prisimena, jog mamos, tetos ar močiutės namuose laikydavo trilitrinius stiklainius su plaukiojančiu grybu“, – pasakojo M.Moška.
Kombučią tuomet gamino ir jo šeima, tačiau jos vaikinas gerti nemėgo – skystyje plaukiojantis medūzą primenantis darinys atrodė labai nepatraukliai. Gėrimu susižavėjo gerokai vėliau, kai juo po daug metų pavaišino draugas – ir nuo to karto pats ją gamina bei vartoja kiekvieną dieną. „Vienu metu netgi pats norėjau atidaryti kombučios daryklą, tačiau vėliau apsisprendžiau – geriau organizuosiu festivalį“, – prisiminė jis.
Panaši ir Ventės pažintis su kombučia – nors vaikystėje buvo jos ragavusi, iš naujo gėrimą atrado vos prieš keletą metų, apsilankiusi keliose maisto parodose Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.
Įdomu, kad nors kombučią atrado azijiečiai, pirmieji ją pramoniniu būdu gaminti pradėjo amerikiečiai. Dabar tai – viena sparčiausiai augančių maisto pramonės šakų pasaulyje. „Neperdėsiu sakydamas, kad ji išgyvena renesansą – ima iš rinkos pamažu stumti ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir įvairius limonadus“, – aiškino Martynas.
Lietuvoje pirmosios kombučios daryklos buvo atidarytos prieš maždaug aštuonerius metus, o dabar jų iš viso veikia jau 15. Pasak organizatorių, kombučios daryklų koncentracija Lietuvoje yra viena tankiausių Europoje. „Tiesa, mūsų rinka nėra tokia didelė, tad didžioji dalis pagamintos kombučios eksportuojama“, – teigė M.Moška. Jam priklausančioje parduotuvėje galima įsigyti net dešimties gamintojų kombučios. Be to pirkėjams jis kartais pasiūlo ir savo paties su medumi ir žiedadulkėmis pagaminto gėrimo. Tokio didelio kombučios asortimento neturi nei viena kita parduotuvė Lietuvoje.
Pasaulyje kombučios festivaliai yra rengiami jau kurį laiką, tačiau organizuojamas Lietuvoje kol kas yra vienintelis Baltijos šalyse. „Kai jį organizavau pirmą kartą, didelių lūkesčių neturėjau, tačiau jis pasisekė taip gerai, kad iškart nutariau, jog turi tapti kasmetiniu“, – renginio gimimo istoriją prisiminė organizatorius.
Pirmajame festivalyje per dvi dienas apsilankė daugiau nei 3000, o antrajame – daugiau nei 5000 žmonių. „Jei oras bus geras, šiemet jų laukiame dar daugiau“, – neslėpė V.Viteikaitė.
Festivalis organizuojamas savaitės viduryje, nes anot pašnekovų, savaitgaliais Vilnius ištuštėja, o darbo dienomis žmonėms trūksta ką veikti.
Renginyje vyksiančioje mugėje bus galima paragauti ir įsigyti daugiau nei pusšimčio rūšių kombučios – gamintos naudojant juodąją, žaliąją arbatą, gaurometį, cukrų, medų, taip pat vadinamosios dviejų fermentacijų kombučios su įvairiais priedais, ar kombučios giminaičio – vandens kefyro. „Kiekvienas kombučios gamintojas naudoja skirtingas žaliavas ir skirtingai gamina. Kaip kiekviena šeimininkė tą patį patiekalą pagamina kitaip, taip ir kiekvieno gėrimai skiriasi“, – paaiškino Martynas.
Norint išvengti perteklinio plastiko naudojimo, organizatoriai lankytojus kviečia į renginį atsinešti savo puodelius ar stiklines, o juos pamiršusieji prie įėjimo į renginį palikę 1 euro užstatą, galės pasiskolinti daugkartines „CupCup“ taures.
Nors kombučios įsigyti galima kone kiekvienoje didesnėje maisto prekių parduotuvėje, įdomu ir jos pasigaminti patiems.
Todėl besidomintiesji bus laukiami renginio metu vyksiančioje edukacinėje programoje. Antradienį 17 val. paskaitą „Pirmoji ir antroji fermentacija“ skaitys kombučios daryklos „Kambo Kombucha“ įkūrėjas Giedrius Lipinskas, o trečiadienį 17 val. paskaitą „Medaus kombučios gamyba“ – M.Moška.
Beje, renginyje bus galima įsigyti ir kombučiai gaminti reikalingo grybo.
Vakare lankytojai galės pasiklausyti gyvos muzikos pasirodymų. Antradienį 19 val. koncertuos lyrinės muzikos atlikėja Solange Arzu, o tokiu pačiu metu trečiadienį – lietuvišką regį kuriantis Ignas iš Ignalinos. Beje, abu atlikėjai yra dideli kombučios entuziastai.
Festivalyje taip pat bus galima įsigyti įvairių užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų – kombučia puikiai dera prie paties įvairiausio maisto. Renginyje bus siūlomas tik vegetariškas ir veganiškas maistas.
Renginys abi dienas vyks nuo 15 iki 22 val. Įėjimas nemokamas.
