Žemaitė iš Plungės rajono kauniečių širdis pavergė ypatingais skanėstais

2022 m. balandžio 24 d. 19:32
Receptas
„Aš su ja kalbuosi, giriu, rankomis myluoju lyg mažą vaiką“, – apie mielinę tešlą, iš kurios gamina įvairius skanėstus, kalbėjo Laima Masalskė (39 m.). Iš Aleksandravo kaimo Plungės rajone kilusi žemaitė dabar save vadina meilės emigrante, nes po santuokos persikėlė gyventi pas vyrą Vaidą į Kauną.
Daugiau nuotraukų (10)
Į laikinąją sostinę ji atsivežė ne tik dvi dukteris – Aidą (18 m.) ir Rugilę (13 m.) – iš pirmosios santuokos, bet ir žemaitiškų patiekalų tradicijas, kurias paveldėjo iš savo tėvų ir šviesaus atminimo močiutės.
„Įnešiau šiek tiek žemaitiško vėjo į Kauną. Rengiu edukacijas, pagal savo tėvelio receptą mokau sukti kastinį, o pagal močiutės receptus kepu pyragus, bandeles“, – pasakojo Laima.
Kulinarijos pomėgį jai dar vaikystėje įdiegė močiutė. Ji buvo nuostabi šeimininkė, savo gaminiais žinoma ne tik kaime, bet ir apylinkėse.
„Ji – mano angelas sargas. Visada pastūmėja siekti svajonių“, – džiaugėsi L.Masalskė, prieš du mėnesius atidariusi nuosavą kepyklėlę „Râver“.
Baigusi vidurinę mokyklą Laima ėmė mokytis virėjos-barmenės specialybės. Pirmą kartą ištekėjusi su vyru įsikūrė Palangoje. Ten pragyveno ir dirbo virėja 18 metų, susilaukė dviejų dukterų, rengė edukacines maisto gaminimo programas vaikams.
Buvo įkūrusi „Mažųjų šefukų“ mokyklėlę. Vienas didžiausių projektų, kuriais Laima iki šiol didžiuojasi, – Palangos pradinėje mokykloje su vaikais pastatytas kalėdinių meduolinių namelių miestelis.
Po skyrybų Laima dar kurį laiką gyveno Palangoje, bet sutikusi dabartinį vyrą prieš ketverius metus ryžosi pakeisti gyvenamąją vietą ir su šeima įsikūrė Kaune.
L.Masalskė įsidarbino vienoje kepyklėlėje konditerininke, akylai stebėjo įvairių maitinimo įstaigų veiklą. Ir vis jautė, kad nori kai ko daugiau, kitoniško.
Per pandemiją Laima su draugėmis nutarė prasiblaškyti ir išsiruošė pasižvalgyti po Birštoną. Vaikštinėdamos palei Nemuną moterys atrado sūpynes.
„Atsisėdusi ant jų mintimis nukeliavau paskui savo norus. Išdrįsau prisipažinti, kad noriu nuosavos kepyklėlės. Po dvejų metų svajonė išsipildė su trenksmu. Dabar sakau, kad esu moteris, už kurios stovi du stiprūs vyrai: vienas, kuris investavo į šį verslą, ir mano sutuoktinis, palaikantis beprotiškiausias mano idėjas.
Norėjau kaimiško stiliaus, prancūziškos dvasios interjero. Tada susipažinau su nuostabia floriste Jurgita iš gėlių salono „Jules Flowers“, ir mes kartu ėmėme įgyvendinti svajonių projektą. Dviejų gerąja prasme pamišusių moterų – vienos dėl maisto, kitos dėl gėlių – sąjunga pasiteisino, mes kiekvieną dieną džiaugiamės darbo vaisiais.
Kaip simbolis kepyklėlės interjere atsirado svajonių sūpynės. Atsisėdusi ant jų prisiminimais nuolat grįžtu į kaimą pas močiutę“, – pasakojo neseniai duris atvėrusios kepyklėlės įkūrėja.
– Ko jums trūko kitose kepyklėlėse, kad norėjote kurti savo įmonę?
– Manęs netenkino vienodumas. Kepyklėlių pavadinimai skiriasi, o asortimentas visur tas pat. Norėjosi atgaivinti skanėstus iš praeities. Pavyzdžiui, prisiminiau daugelio jau pamirštas mielines bandeles „Snieguolė“ su įvairiais įdarais, apibarstytas milteliniu cukrumi.
Pirkėjai sako, kad jos nukelia į vaikystę. Tokius pat prisiminimus kelia ir minkštos, burnoje tirpstančios bandelės su lašinukais. Prisimenu, kaip kaime pas močiutę jau nuo ankstyvo ryto visi namai kvepėdavo spirgučiais.
Turime kuo palepinti ir sūraus maisto mėgėjus. Pavyzdžiui, burokėlių vyniotinį su silke ar žalią špinatų vyniotinį su lašiša.
Net esame sukūrę specialų tortą žmonėms, sergantiems diabetu. Taip pat turime gaminių, skirtų vartojantiems mažai angliavandenių, pavyzdžiui, ketogeninį varškės vyniotinį be baltų miltų.
Ketvirtadieniais pas mus yra spurgadieniai. Klientai itin pamėgo itališkas spurgas – bombolonius („bomboloni“) su įvairiais kremais.
Taip pat siūlau paragauti kastinio pagal tėvelio receptą. Jis lengvas ir purus kaip debesėlis.
Duris atvėrėme vasario 21 dieną, o po trijų dienų prasidėjo karas Ukrainoje. Artimiausią sekmadienį surengėme palaikymo akciją, gaminome ukrainietiškas vanilines bandeles su citrininiu glajumi. Velykoms prikepsime tradicinių velykinių bobų.
– Ar besisukiodama kepyklėlėje spėjate maistu palepinti namiškius?
– Pastarąjį laiką esu batsiuvys be batų. Mano dukterims dažniausiai tenka gaminti pačioms. Vieną dieną grįžau iš darbo, o jos ir sako: „Mama, mes taip pasiilgome tavo gaminto maisto. Ir visai nesvarbu, kas tai bus.“
Vyresnioji dukra Aida bando įsitraukti į kulinarinę veiklą, jau išmoko gaminti mielines bandeles, nors kažkada sakė, kad niekada gyvenime su maistu nedraugaus.
Jaunėlė Rugilė yra labiau atsakinga už tiekimą. Jai patinka į parduotuvę nueiti, aprūpinti mus produktais.
Svajoju, kad nors viena iš dukrų pasektų mano keliu.
– Ar jūsų vyrui irgi patinka sukiotis virtuvėje?
– Jis nėra pametęs galvos dėl maisto gaminimo, tačiau vienoje srityje yra nepralenkiamas – Vaidas kepa nuostabaus skonio „Napoleono“ tortą. Ateityje tas tortas atsiras ir kepyklėlėje.
Iki mano verslo mėgdavome vakarieniauti su šeima. Labai vertinu maisto estetiką, patiekalai turi būti serviruoti gražiuose induose.
– Ar yra koks nors patiekalas, be kurio negalėtumėte gyventi?
– Esu mielinių bandelių gerbėja. Ir nesvarbu, su kokiu įdaru. O jei ne bandelės, tada man patinka „Cezario“ salotos.
– O ko nemėgstate?
– Nemėgstu prancūziškų pyragų, kuriuose dominuoja kremas, o biskvitinis pagrindas labai plonas. Mano nuomone, torte turi būti biskvito ir kremo pusiausvyra.
– Ar sudėtinga tinkamai pagaminti mielinę tešlą? Kokių žinote paslapčių?
– Pirmiausia, jeigu nejauti aistros maisto gaminimui, nieko neišeis.
Taip pat reikia pasitelkti kerus, kuriuos vadinu laimės dulkėmis. Anksčiau dukros man sakydavo: „Mama, tu išprotėjai, kalbiesi su tešla.“
Minkydama tešlą iš tiesų sakau: „Dieve, kokia tu šauni, kaip gražiai iškilai, tu mano pagrandukas.“ Dabar vaikai jau priprato prie mano ritualų.
Yra tekę dirbti su vienu technologu, jis mus mokė, kaip paruošti tešlą. Kai išgirdau, kad jis su ja kalbasi, maniau, kad išprotėjęs. Bet konditerijoje tai turbūt užkrečiama – išprotėjau ir aš. Mielinę tešlą ruošiu su meile, tai man svarbiausia. Pavyzdžiui, tortą sutepti galiu, bet papuošti nemoku.
Tešlą stengiuosi gaminti kambario temperatūroje. Dar močiutė sakydavo: nedarykit durų, kad nebūtų skersvėjo, nes tada banda sukris. Visada pilu švelniai šiltą pieną. Mielės pradeda pūstis, tešlą purenti. Iš močiutės išmokau, kad tešlą reikia minkyti du kartus – tada ji gauna oro ir būna puri.
Patį pagrindą suminko mašina, o aš tešlą dar rankomis išminkau. Iš mielinės tešlos kepu bandeles, duoną, spurgas, naminį pyragą – jį puošiu citrinų glaistu.
Mano vaikams skaniausi beigeliai, įdaryti kumpiu, lašiša ar avokadu, šonine bei kiaušiniu. Vyrui patinka saldesni patiekalai.
– Ar lengvai išsisuktumėte, jeigu į namus užsuktų netikėtų svečių?
– Visada šaldiklyje turiu mėsos, šaldytuve yra salotų, daržovių, tad pavyktų ką nors paruošti. Esu labai vaišinga, mėgstu svečius.
Šventėms visada pati ruošiu vaišes. Gaminu iš kartos į kartą perduodamus patiekalus. Labai mėgstu įvairius mėsos vyniotinius, įdarytą žuvį. Jei laukia gimtadienis, sugalvojame kokį nors teminį renginį. Yra buvęs meksikietiškas, indiškas, pagal anglų virėją Jamie Oliverį surengtas maisto vakarėlis.
– Iš kur semiatės idėjų?
– Aš esu kūrėja. Kartais internete aptinku kokio nors patiekalo nuotrauką. Vos pažiūrėjusi greitai suvokiu, kaip būtų galima jį pagaminti. Pasitelkiu ir savo fantaziją. Visada prie lovos esu pasidėjusi šratinuką ir užrašų knygelę, jei netyčia kiltų kūrybinių minčių.
– Ar lankydamasi užsienyje užsukate į kepyklėles?
– Pavyzdžiui, Vokietijoje man įstrigo, kad daug kur kepyklėlės atidaromos šeštą valandą ryto ir dirba iki pietų. Kartą su šeima devintą ryto užsukome į vieną kepyklėlę nusipirkti ko nors šviežio pusryčiams, bet jau nelabai kas buvo likę. Kepyklėlės darbuotojas paaiškino, kad produkciją jie pradeda kepti ketvirtą ryto ir šiltą patiekia šeštą valandą ryto.
Todėl devintą radome tik iš ūkininkų atvežto pieno ir šiek tiek duonos. Kaune mes dirbame nuo pusės aštuonių, bet ir nuo septynių galėtume atverti duris, jei būtų pageidavimų.
Ketogeninis vyniotinis pagal Laimą
Reikės:
  • 220 g varškės
  • 8 kiaušinių
  • žiupsnelio druskos
  • pusės v. š. ksilitolio
  • a. š. kepimo miltelių
  • v. š. su kaupu kokosų miltų
Kremui reikės:
  • 350 g varškės
  • 350 g grietinėlės
  • 250 g maskarponės
  • 1 v. š. fruktozės
  • mėgstamų vaisių
Trynius atskirkite nuo baltymų. Varškę, trynius, ksilitolį, kepimo miltelius ir kokosų miltus sumaišykite. Baltymus su druska išplakite iki standumo ir atsargiai įmaišykite į paruoštą varškę. Kepkite 18 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepusį biskvitą susukite ir atvėsinkite.
Grietinėlę išplakite su fruktoze, atsargiai įmaišykite maskarponę ir varškę. Įdėkite mėgstamų uogų ir paskirstykite ant atvėsusio biskvito, tada jį susukite.
kepyklėlėKaunas^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.