Netoli Šiaulių gyvenančios tautodailininkės, inžinierės technologės ir odininkės D.Danilaitienės namuose ne tik Velykų laikotarpiu ryškiomis spalvomis spindi daugybė margučių. Ir jie tikrai skirti ne valgyti, o grožėtis ir džiaugtis.
Tik kai kurie jų – marginti vištų kiaušiniai, daugelis – suvenyrai iš akmens, metalo, molio, krištolo, stiklo, porceliano, medžio, vilnos, vaško, šokolado.
Nors Dalios vaikystėje Velykos nebuvo švenčiamos, dažniau ši diena buvo įvardijama kaip pavasario šventė, ji su artimaisiais dažydavo kiaušinius.
Dalios tėvas labai gražiai skutinėjo margučius, dukra iš jo perėmė įgūdžius. Mokydamasi mokykloje ji pradėjo kolekcionuoti skutinėtus margučius, dovanų gautus suvenyrinius kiaušinius.
„Rinkau gražius šeimos margučius, vėliau jiems atsirado vieta, kur juos galėjau saugoti. Kai palikau tėvų namus, jų vis tiek daugėjo“, – pasakojo D.Danilaitienė, kolekciją vis didinanti savo ir vyro, buvusio muzikos mokytojo Algimanto (72 m.) namuose.
Arti šešių šimtų margučių sudėti už stiklo į specialią spintą ir sekciją.
Nors tautodailininkė neretai valydama dulkes nuo eksponatų juos skaičiuoja ir skaičių užsirašo, vis pameta raštelį, todėl paklausta niekada nepasakys, kiek tiksliai turi grožybių.
Velykos švenčiamos kartą per metus, bet D.Danilaitienė džiaugėsi, kad namus šie simboliai puošia kasdien ir nepabosta. Kuo margučiai taip stipriai patraukė kolekcininkę, kad jos namuose jų jau apstu?
„Todėl, kad tai įvairu, labai gražu. Kadangi mezgu raštuotas riešines, man įdomu pažiūrėti, kiek daug išmonės turi kiti žmonės, – į tokį mažą plotą kaip kiaušinio sudėta tiek minčių, grožio. Žiūriu ir visą laiką stebiuosi“, – pasakojo Meškių kaime prie Bubių piliakalnio gyvenanti tautodailininkė.
Ji pati Velykoms įprastai kiaušinius margina vašku ir svogūnų lukštais. Margučius moteris puošia gamtos simboliais – saulutėmis, žalčiukais, mėnuliukais.
Tai galėtų būti susiję ir su pagonybe, mat tokie margučių raštai rodo, kad paprotys dažyti kiaušinius ir jais keistis labai senas.
Kai buvo madinga įvairius daiktus dekoruoti dekupažo technika, tautodailininkė pamėgino taip papuošti ir kiaušinius. Gražu, bet išpopuliarėjus metodui taip marginti margučiai vėliau jau nebestebino.
Savų margučių, margintų dekupažu, vašku ir skutinėtų, kolekcijoje yra vos trys dešimtys. Tai palyginti lašas jūroje, kuri velykiniais suvenyrais užtvindžiusi Meškiuose gyvenančios šeimos namus.
Kadangi Dalia su vyru Algimantu labai mėgsta keliauti, po kelionių pagausėja ir šeimos kolekcija. Kad ir kur nuvyktų, namo pora grįžta nors su vienu ar net keliais dekoruotais kiaušiniais.
Tačiau kaime gyvenantys sutuoktiniai nelaiko vištų, kurios kasdien ar Velykoms padėtų kiaušinių.
Galbūt tuomet nereikėtų kolekcininkei kaskart įsigyti margučių?
Dalia tik juokėsi iš tokio pasiūlymo, nes vištų laikymas nesuderinamas su pomėgiu keliauti. Išvykus iš namų nebūtų kam prižiūrėti naminių paukščių, tad moteris dėl kelionių daug ką paaukoja.
Kelionės ne tik praplečia akiratį, bet ir papildo namus naujais dar nematytais eksponatais. Jie – kone iš viso pasaulio. Iš tų šalių, kuriose sutuoktiniai nesilankė, suvenyrų parveža draugai.
Auksinių vestuvių sukakties proga Danilaičiai neseniai taip pat išvyko į kelionę – plaukė kruiziniu laivu Nilo upe. Kelionę pradėję Egipte, lietuviai ten neketino įsigyti kokio nors margučio, nes egiptietišką suvenyrą jau turi savo kolekcijoje.
„Būtų įdomu pamatyti kitokių margučių. Jeigu išvysiu tokį, kokio neturiu, nusipirksiu“, – viltingai prasitarė Dalia.
Į Meškių kaimo gyventojos namus kiaušiniai yra atkeliavę net iš Kenijos, Indijos, Kinijos. Jie išskirtiniai ne tik dėl to, kad yra iš egzotiškų tolimų kraštų, bet ir dėl ornamentų. Indiškas kiaušinis – medinis, jo viduje barška rutuliukai. Margutis dekoruotas tulpėmis.
Kiniškas kiaušinis – akmeninis, papuoštas bijūnų žiedu. Dar vienas kiniškas kiaušinis – balto akmens, jis smulkiai ištapytas paukščiais, žuvimis, žydinčių medžių šakelėmis. Akmeninis margutis iš Kenijos – mėlynas su juodais vėžliais šonuose.
Dalia taip pat turi rusiškų metalinių ir medinių margučių. Pastarieji pirkti cerkvėje Maskvoje, dažyti vienuolių.
Lietuviškų raštų margučių, gražintų vašku, Dalia neretai įsigyja tautodailininkų mugėse, parodose, nes ši tautodailės sritis Lietuvoje turi senas tradicijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą.
Nors margučiai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose slavų tautose, daugelyje pasaulio šalių galima rasti dekoruotų kiaušinių.
„Kiekvienoje tautoje kiaušinis reiškia gyvybę ir gyvenimą. Gali būti, kad kitos šalys turi kitokių švenčių, nebūtinai Velykas, kurių simboliu taip pat tapo kiaušinis“, – pažymėjo pašnekovė.
Lankydamasi Kinijoje Dalia įsitikino, kad kinai dekoruotus kiaušinius dovanoja vieni kitiems kalėdiniu laikotarpiu, kai kone visą pasaulį būna apėmusios Kalėdų atostogos ir keičiamasi dovanomis.
Kadangi krikščioniškajame pasaulyje Kalėdos laikomos Kristaus gimimo švente, kiaušinis kai kuriuose kraštuose laikomas gimimo simboliu.
Margučiams daug metų neabejinga D.Danilaitienė vargu ar kada nors nustos juos kolekcionuoti, nes jos siekiamybė – juvelyriniai „Faberge“ kiaušiniai.
Nors Dalia turi tris šio prekės ženklo kopijas, juokdamasi patikino, kad norėtų originalių deimantais ir auksu dekoruotų suvenyrų.
Marginimo tradicija atėjo iš slavų
Margučių kūrimas – Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Jose matome tapybinių ir grafinių elementų, kartais jie glaudžiai susiję, kartais kuris nors vienas iš tų dviejų elementų yra labiau išplėtotas – dominuojantis.
Margučiai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, kad lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino. Margučių tradicijos neturi ir Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios.
Sunku nustatyti margučių kilmę. Šiandien jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Kone visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo.
