Vien gražios vietos neužtenka
„Friedricho pasažo“ arkada yra vienas ryškių moderniosios Klaipėdos simbolių. Istorinėje Klaipėdos vietoje, kur šiuo metu įsikūręs „Friedricho pasažas“, XVI-XVII a. gyveno kareiviai ir žvejai, o gyvenvietei išsiplėtus, priemiestis pavadintas Friedricho miestu, kuriame gyveno pirkliai ir amatininkai.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Friedricho pasažas vėl prikeltas naujam gyvenimui – čia veikia įvairūs restoranai, svečių namai.
„Drąsiai galima sakyti, jog Friedricho pasažas, tai Klaipėdos senamiesčio širdis“, – sako Romena Savickienė, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė. „Tai vieta, kuri traukia žmonės savo jaukumu, siūlomais skoniais ir kokybe“.
„Aplinka įpareigoja“, – prisipažįsta „Friedricho pasažo“ Klaipėdoje savininkė Daina Kaveckienė.
Tačiau vien tik gražios aplinkos nepakanka, sako ji.
„Jei bus tik gražu, bet nebus gero aptarnavimo, tai tas grožis nebus pilnavertis“.Todėl dėmesį skiriame ne tik maisto kokybei, bet puoselėjame ir pačius pastatus. Nes tai pastatai su savo tradicijomis. Pavyzdžiui, kavinė čia jau buvo XVII amžiuje“, – teigė išskirtinės vietos verslininkė.
„Džiaugiamės, kuomet restoranų lankytojai ne tik gardžiuojasi patiekalais, bet ir domisi šios, išskirtinės vietos istorija. Tai vieta, kuri traukia ir miestiečius, ir iš svetur atvykusius svečius. Siekiame, kad Friedricho pasažas taptų jaukių susitikimų vieta visiems“, – pasakoja D.Kaveckienė.
Penas ir pilvui, ir akims
„Mes puikiai suvokiame, kokiame pastate esame ir kokią istoriją turime“, – teigia dar vieno restorano – „Storas katinas“ – vadovė Karolina Petkevičė.
Tai istoriškai ir architektūriškai unikalus pastatas. 1855 metais prisikėlęs iš pelenų, dabar yra jaukus boutique viešbutis bei restoranas su Klaipėdos praeities dvasia, kuriame puoselėjimos svetingumo tradicijos.
„Džiaugiamės savo istorija, todėl labai norime dalintis ja su visais savo lankytojais“, – sako Karolina.
Istorinius užrašus pamatome vos perlipe „Storo katino“ slenkstį – ant sijų palubėje surašyti pastato istoriniai faktai.
Nieko keista, kad turistai iš Vokietijos užsukę čia pirmiausia traukia fotoaparatus – juk tai taip panašu į jų senąsias užeigas.
„Po savo kalbos iš teatro balkono Klaipėdoje Adolfas Hitleris, sakoma, būtent čia užsuko pavalgyti“, – sake pašnekovė.
Be to čia veikiantis viešbutis turėjo net kelis vokiškus pavadinimus „Zum Weissen Schwan“ iki didžiojo gaisro mieste, o jau XX a. II dešimtmetyje -“Baltischer Hof“. Tai užsieniečiams taip pat daro didelį įspūdį“.
„O dabartinis mūsų pavadinimas jau aiškiai parodo, kad būsite sočiai pamaitinti. Klaipėdos senamiestyje esame vienas seniausiai veikiančių restoranų, nekeičiančių savo pavadinimo“, – pasakojo Karolina.
„Atmosferinis, ir puikus restoranas“, „Katinas nuo senų senovės pats mėgstamiausias mano baras“ – rašoma įvairiuose kometaruose, todėl aplankyti šią vietą, pajusti istorinę dvasią, tiesiog būtina.
„10 Tiltų kiemas“ buria menininkų bendruomenę
Praėjusią vasarą Meno kieme Klaipėdoje atsidarė kavinė „10 Tiltų kiemas“. Vieta, alsuojanti 18 a. miesto istorija, apsupta fachverkinių pastatų, kurių erdvėse įsikūrusios galerijos bei meno dirbtuvės.
„Norėjome, kad „10 tiltų kiemas“ būtų toks – įprasmintas kultūriškai ir su įvairiomis veiklomis“, – pasakojo kavinės rinkodaros vadovė Aušra Pacevičiūtė.
Kavinė jau organizavo paveikslų parodas, spektaklius vaikams, džiazo vakarus, kino seansus po atvirumi dangumi.
„Turėjome šešių dalių pokalbių ciklą apie maistą, bohemą, kuri įsikūrusi tame kieme. Mūsų kavinė ne tik tiekia ir gamina kokybišką maistą, bet įsilieja į įvairias menines ir kultūrines veiklas“, – sakė Aušra.
Ji džiaugiasi, kad vartotojai keičiasi – jiems svarbu ne tik skanus maistas, bet ir verslo požiūris į bendruomenę, jo kuriama pridėtinė vertė.
Kavinės kolektyvas jau laukia šiltesnių orų. „10 Tiltų kiemas“ lankytojus vėl džiugins koncertais, kino seansais, planuojama ir daugiau įvairių kultūrinių renginių, kurių programa kaip tik ir ruošiama šiuo metu.
Ir klubas, ir muziejus
Džiazo klubas „Kurpiai“ Klaipėdoje apipintas gausybe legendų, tapęs kultūrinių reiškiniu. Šešerius metus jis stovėjo tuščias, kol praėjusių metų pabaigoje trys palangiškiai nusprendė prikelti „Kurpius“ naujai šlovei.
Vienas klubo įkūrėjų Aivaras Masionis pasakojo, kad baro interjero nekeitė, tik atnaujino.
„Mes ir patys lankydavomės tame džiazo klube, kol jis dar gyvavo, kol turėjo kitus šeimininkus. Norėjome atkurti tą atmosferą. Interjerą restauravome taip, kaip buvo, net ir kai kurie paveikslai liko ten, kur buvę. Išlaikėme netgi šildytuvų stilistiką, spalvų gamą. Restauravome sceną, atkūrėme netgi tokį patį garsą, prie kurio buvo pratę lankytojai“, – pasakojo A.Masionis.
Tiesa, lankytojų laukia ir šis tas naujo – trečiame aukšte šiuo metu įrenginėjama konferencijų salė, konjako ir cigarų kambarys.
Aivaras džiaugėsi, kad lankytojai pastebi išlaikytą klubo interjerą.
„Mus labai nustebino, kad į „Kurpius žmonės ateina ir kaip į muziejų. Tas jaunimas net nėra čia buvę, bet jie pasakoja, kaip jų tėvai čia susipažino, susituokė. To mes nebuvome numatę, mus tai labai nudžiugino. Tai paglosto savimeilę“, – pasakojo A.Masionis.
Sceną „Kurpiai“ suteikia ne tik profesionaliems bet ir pradedantiesiems muzikantams.
„Mes įtraukėme talentingą jaunimą, neturintį vietos pasirodymams ir koncertams“, – pasakojo jis.
„Ir tai ne vienintelės istorinės vietos mieste, kuriose dabar įsikūrė populiarios maitinimo įstaigos. Štai Danės krantinės sandėliuose, ženklinamuose 1535 m. data, šiandien įsikūrusios kavinės „Katpėdėlė“ ir „Bluez“, o šalia buvusio Druskos sandėlio, o tarybiniais laikais toje pačioje vietoje įkurto Klaipėdos saldainių fabriko, dabar įsikūręs restobaras „Garažas“, pirmojo Klaipėdos daugiaaukščio (1923 m.), kuriame buvo įrengtas ir pirmasis liftas, pirmame aukšte šiandien sėkmingai veikia baras „Faksas“, – sako Romena Savickienė ir kviečia visus į gastro kelionę po Klaipėdą.
Daugiau skaitykite:
